Kelio sąnario anatomija

Kelis mūsų kūno sąnarys yra toks apkrautas ir kartu toks trapus kaip kelio sąnarys. Nuolat vaikštant, bėgant ar tiesiog stovint, šis sudėtingos sandaros sąnarys turi atlaikyti didelius krūvius. Būtent dėl šios priežasties dažnai susiduriama su skausmu, judėjimo apribojimu ar kitais kelio sutrikimais. Pažvelkime iš arčiau į svarbiausius kelio sąnario elementus – kaip jie veikia, kas lemia jų stiprumą ir kokios bėdos užklumpa dažniausiai.

Kaip sudarytas kelio sąnarys

Kelio sąnarį sudaro daugiau, nei vien tik raumenys ir kaulai – čia glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja daugybė struktūrų. Trys pagrindiniai kaulai – šlaunikaulis, blauzdikaulis ir girnelė – susitinka viename taške, apgaubti kremzlės apsaugos. Kiek atokiau šalia yra ir plonesnis šeivikaulis, kuris, nors tiesiogiai sąnaryje nedalyvauja, gali įtakoti kai kurias kelio patologijas.

Kai kurių žmonių užpakalinėje kelio dalyje būna nedidelis, rečiau pasitaikantis fabellos kauliukas – jis gyvena sausgyslėje ir paprastai didelės įtakos judėjimui nedaro. Tokį „papildymą” turi tik apie ketvirtadalis gyventojų.

Kremzlės: apsauga ir atrama

Kelio judėjimo glotnumą ir apsaugą užtikrina du kremzlės tipai. Sąnarinė kremzlė padengia kaulų galus – ši danga neleidžia kaulams trintis tiesiogiai vienas į kitą. Su amžiumi ar traumos metu ši kremzlė gali susidėvėti, tada išsivysto artritas, prasideda skausmas ir tinimas. Kitas kremzlės tipas – meniskas. Tai pusmėnulio formos tarpinė tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio, veikianti kaip amortizatorius.

Raiščiai: kelio stabilumo garantas

Kelio sąnarį supa keturi pagrindiniai raiščiai. Du iš jų – priekinis ir užpakalinis kryžmeniniai – giliai sąnario viduje susikerta, neleisdami keliui „išsprūsti”. Dar po vieną raištį randame vidinėje ir išorinėje kelio pusėse – jie saugo sąnarį nuo šoninio išsikraipymo. Silpnumas ar plyšimai dažnai pasireiškia nestabilumu ir nesaugumo jausmu judant.

Raumenys ir sausgyslės

Kelio sąnario judesius lemia dvi pagrindinės raumenų grupės. Priekyje esantys keturgalviai tiesina koją, o užpakalyje esantys lenkiamieji raumenys (vadinami šlaunies dvigalviais) leidžia lenkti ir suglausti kelį. Raumenis prie kaulų tvirtina sausgyslės. Viena ryškiausių – girnelės sausgyslė, kuri svarbi tiesiant kelį. Aplink kelį taip pat išsidėstę daugybė smulkesnių raumenų ir sausgyslių, prisidedančių prie koordinuoto judesio.

Sąnarinė kapsulė ir skysčio užpildas

Kiekvieną sąnarį dengia speciali kapsulė, o jos vidinį paviršių – sinovinė plėvelė. Būtent ši gamina slidų, klampų sinovinį skystį, kuris mažina trintį ir maitina kremzles. Jei sąnarys sudirgsta ar uždegamas, skysčio gali prisigaminti per daug – tada kelis patinsta.

Bursos: slankiosios pagalvėlės

Tarp odos ir girnelės išsidėsčiusi bursa – skysčiu užpildyta kišenėlė, padedanti švelniai judėti odai ties kaulo paviršiumi. Panašių bursų visame kūne priskaičiuojama šimtai, tačiau kelio priekyje esanti dažnai paburksta žmonėms, ilgai dirbantiems atsiklaupę, pavyzdžiui, valant grindis ar tiesiant kilimus. Tokia būklė vadinama priešgirneliniu bursitu.

Kaip veikia kelio sąnarys

Pagrindinė kelio sąnario funkcija – veikti kaip vyriui, bet ne tik. Judesių metu kelis ne tik lankstosi ir tiesiasi, bet ir šiek tiek sukasi. Teisingai funkcionuoti sąnarys gali tik tuomet, kai visi komponentai dirba darniai, o judesio amplitudė nėra suvaržyta ar nestabili.

• Išlaiko kūno svorį stovint
• Suteikia jėgos keliantis, šuoliuojant ar stojantis iš kėdės
• Padeda efektyviai judėti einant ar bėgant
• Absorbuoja smūgius šuolio ar nusileidimo metu

Visa tai užtikrina kasdieninį judėjimo komfortą. Bet jeigu nukenčia nors viena iš aprašytų struktūrų, kelio funkcija iš karto pablogėja.

Dažniausi kelio sąnario sutrikimai

• Artritas: Kremzlės uždegimas ir nykimas sukelia tinimą, skausmą bei sunkumus judant. Tai ypač dažna vyresniame amžiuje.
• Raiščių plyšimai: Sporto ar nelaimingų atsitikimų metu dažnai pažeidžiami kryžminiai arba vidiniai raiščiai. To pasekmė – nestabilus, „pabėgantis” kelis.
• Menisko pažeidimai: Meniskas gali įtrūkti tiek dėl traumos, tiek be aiškios priežasties, ypač brandaus amžiaus žmonėms. Įdomu, kad ne visi menisko plyšiai sukelia stiprų skausmą.
• Sausgyslių uždegimai: Dažniausiai išsivysto patempiant ar pervargus – iš karto pajuntamas maudimas, ypač aktyviau judant.

Kiekvienas iš šių sutrikimų ilgainiui gali lemti funkcijos sumažėjimą ar net judėjimo apribojimą. Neignoruokite pirmųjų simptomų – laiku rūpindamiesi savo keliais, užkirsite kelią rimtesnėms problemoms ateityje.