5 vaistai, padedantys išvengti ar gydyti aukštikalnių ligą

Kalnų ligą sukelia deguonies trūkumas organizme, pasireiškiantis pakilus į nemažą aukštį – dažniausiai virš 2 400 metrų virš jūros lygio. Ši būsena gali paveikti tiek dažnai keliaujančius į kalnus, tiek pirmą kartą į didesnį aukštį pakilusius žmones. Nors iš pradžių simptomai dažniausiai lengvi ir praeina savaime, kartais pasireiškia sunkesnių padarinių. Tam tikri vaistai padeda šią būklę palengvinti arba užkirsti jai kelią.

Simptomai ir kada sunerimti

Pakilus į kalnus, dažniausiai juntami šie negalavimai:

• Galvos skausmas
• Nedidelis pykinimas ar vėmimas
• Blogesnis apetitas
• Nuovargis, silpnumo jausmas

Lengvi simptomai paprastai baigiasi per vieną ar dvi dienas, organizmui adaptuojantis prie aukštesnės vietovės. Vis dėlto, jei poilsio metu jaučiate vis stiprėjančius negalavimus ar opesnius simptomus, svarbu kuo greičiau nusileisti į žemesnį aukštį ir kreiptis į medikus.

• Nerimą turėtų kelti judėjimo ir pusiausvyros sutrikimai
• Dusulys net ir ramybėje
• Didelis nuovargis ar mieguistumas
• Silpnumas, sumišimas, kosulys

Medikamentai aukštikalnių ligos prevencijai ir gydymui

Yra keletas skirtingų vaistų, kurie gali padėti prisitaikyti prie deguonies trūkumo arba sušvelninti kalnų ligos simptomus.

Acetazolamidas (Diamox)

Acetazolamidas dažnai skiriamas tiek profilaktiškai, tiek jau pajutus pirmuosius kalnų ligos požymius. Šis vaistas padeda organizmui sparčiau prisitaikyti prie žemesnio deguonies kiekio aukštikalnėse. Profilaktikai acetazolamido rekomenduojama pradėti gerti dar prieš išvykstant į didesnį aukštį, geriausia – vakare prieš kelionę. Jei to padaryti nepavyko, naudos bus ir išgėrus pirmą dieną pakilus į aukštumą. Acetazolamidą galima vartoti ir vaikams, ir suaugusiesiems, tačiau jį išduoda tik gydytojo receptu.

Nifedipinas (Procardia)

Nifedipinas paprastai naudojamas širdies ar kraujospūdžio ligoms gydyti, tačiau jis taip pat gali praversti, jei kalnuose dėl deguonies stokos kaupiasi skysčiai plaučiuose (plaučių edema). Šį vaistą derėtų vartoti tik tuomet, kai nėra galimybės iškart nusileisti žemiau ar gauti papildomo deguonies. Nifedipinas vartojamas pagal instrukciją – paprastai 20 mg kas 8 valandas arba 30 mg kas 12 valandų tiek gydymui, tiek profilaktikai.

Fosfodiesterazės-5 inhibitoriai

Tokie vaistai kaip tadalafilis ar sildenafilis dažniausiai žinomi dėl kitų paskirčių, bet esant dideliam deguonies trūkumui aukštumose ir negalint gauti reikiamos pagalbos ar vartoti nifedipino, fosfodiesterazės-5 inhibitoriai kartais skiriami plaučių edemos sukeltai būklei koreguoti. Įprasta profilaktinė dozė – tadalafilio 10 mg kas 12 valandų arba sildenafilio 50 mg kas 8 valandas.

Deksametazonas

Deksametazonas – tai stiprus kortikosteroidas, kuris ypač naudingas gydant ūminę kalnų ligos formą, net jei pasireiškia smegenų tinimo simptomai. Nors šis vaistas tiesiogiai nepadeda organizmui prisitaikyti prie aukščio, jis laikomas alternatyva tiems, kuriems acetazolamidas netinka. Be to, tyrimai rodo, kad deksametazonas gali saugoti nuo plaučių edemos, kai kitų vaistų vartoti negalima. Dažniausia profilaktinė dozė – 8 mg kas 12 valandų.

Ibuprofenas

Jei acetazolamidas ar deksametazonas jums netinka dėl alergijos ar šalutinio poveikio, profilaktiškai kartais gali būti vartojamas ibuprofenas. Taip pat esant kalnų ligos sukeltam galvos skausmui ar lengviems simptomams, galima rinktis tiek ibuprofeną, tiek paracetamolį.

Kaip išvengti kalnų ligos?

Norėdami sumažinti riziką susidurti su nemaloniais kalnų ligos simptomais, svarbiausia nesistengti į aukštį pakilti per greitai. Idealu, jei į aukštesnes vietoves kylama pamažu, taip suteikiant organizmui laiko prisitaikyti prie aplinkos pokyčių.

Pagrindiniai faktai

• Kalnų liga pasireiškia organizmui kertant ribą, kai deguonies kiekis aplinkoje sumažėja.
• Profilaktikai ir gydymui naudojami įvairūs vaistai pagal gydytojo rekomendacijas.
• Lėtai kylant į aukštį, galima stipriai sumažinti nemalonių simptomų tikimybę.