Kaip gydyti kačių įkandimus ir įdrėskimus

Katės įkandimai – ganėtinai dažna traumos rūšis, ypač tarp vaikų, todėl žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje, labai svarbu kiekvienam šeimininkui ar artimam žmogui. Svarbiausia iš pradžių pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu, užtikrinti, kad katė daugiau nepakenks, ir tik tada imtis žaizdos priežiūros. Naudingi tiek pagrindiniai pirmosios pagalbos įgūdžiai, tiek žinojimas, kada kreiptis į medikus.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą po katės įkandimo

Susidūrę su katės įkandimu, skirkite dėmesio tiek sužeistojo, tiek savo apsaugai – katės dažnai būna išsigandusios ar nervingos. Štai ką reikėtų daryti žingsnis po žingsnio:

• Pirmiausia, atskirkite katę nuo įkąsto žmogaus. Jei netoliese yra šeimininkas, paprašykite jo pasirūpinti gyvūnu. Pradėkite pagalbą tik tada, kai įsitikinsite, kad katė nebeagresyvi.
• Ruošiantis apžiūrėti žaizdą, visada rekomenduojama apsimauti pirštines, ypač kai matomas gausesnis kraujavimas. Taip apsisaugosite nuo galimų infekcijų.
• Kraujavimą sustabdykite uždėdami švarų tvarstį ar marlę ir tvirtai spausdami. Jei įkasta į ranką ar koją, pakelkite galūnę aukščiau širdies lygio. Jei tvarstis permirko – neužimkite, o tiesiog pridėkite dar vieną sluoksnį ir tęskite spaudimą.
• Jeigu sunku nuolat laikyti spaudimą, žaizdą galima sutvarstyti spaudžiamu tvarsčiu (tai ne tas pats, kas žgutas – pastarasis naudojamas tik itin rimtoms žaizdoms).
• Kontroliavus kraujavimą, nuplaukite įkandimo vietą paprastais muilais ir šiltu tekančiu vandeniu, kruopščiai išskalaukite.
• Uždenkite žaizdą švariu, sausu tvarsčiu. Dezinfekuojantis tepalas nebūtinas, nors kartais gali būti naudojamas pagal poreikį.

Jei gyvūnas atrodo sergantis ar yra benamis, susisiekite su gyvūnų apsaugos tarnyba, tačiau nesiartinkite prie išsigandusios ar agresyvios katės – gresia papildomos traumos tiek jums, tiek pačiam gyvūnui.

Kada nedelsti kreiptis į gydytoją

Net jei įkandimas atrodo nedidelis, visuomet pasitarkite su gydytoju po tokios traumos. Katės dantys smailūs, tad žaizda gali būti gilesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir padidėja infekcijos rizika. Laiku neprižiūrėjus, žaizdos – ypač veido srityje – gali palikti randus.

Katės įkandimai pavojingi tuo, kad gali tapti įvairių infekcijų priežastimi. Infekcijos rizika yra didesnė, jei įkando benamė ar serganti katė. Per įkandimus ar net įdrėskimus gali būti perduodami pavojingi ligų sukėlėjai:

• Staphylococcus aureus
• Campylobacter
• Pasteurella multocida
• Pasiutligės virusas

Infekcijų pavojai po kačių įkandimo

Bakterijos, pavyzdžiui, Pasteurella multocida, gali sukelti stiprų aplinkinių audinių uždegimą – vadinamąją celulitą. Neretai infekcija išplitusi į kraują išprovokuoja sepsį, kuris kelia riziką visam organizmui.

Pasiutligė, perduodama beveik išimtinai gyvūnų įkandimų metu, gali užsimegzti per 3–12 savaičių. Ligos pradžioje dažniausiai pasireiškia trismusas (žandikaulio sustingimas) arba hidrofobija (vandens baimė), o jiems atsiradus, žmogaus gyvybė smarkiai pavojinga.

Nors kai kuriose pasaulio vietose pasiutligė pasitaiko retokai, vis tiek išlieka grėsmė ją pasigauti, ypač kai aplink gyvena laukiniai gyvūnai. Tokiais atvejais labai svarbu vaizduoti atsakingą požiūrį ir rūpintis savimi bei artimaisiais.

Katės įkandimo gydymas

Jei įkandimo vietai reikalingi siūlai ar kitos pagalbinės priemonės, gydytojas gali paskirti antibiotikų, kad sumažėtų infekcijos rizika. Taip pat dažnai patariama pasiskiepyti nuo stabligės, jei paskutinė vakcina buvo atlikta senokai.

Pasiutligės vakcina po katės įkandimo nebūtinai skiriama iš karto. Dažniausiai gyvūnas bent 10 dienų stebimas – jeigu nėra pasiutligės požymių, papildomos priemonės gali būti nereikalingos. Jei neįmanoma sugauti gyvūno, tuomet pasiutligės vakcina gali būti taikoma kaip profilaktika.

Gyvūno stebėjimas ir papildomi veiksmai

Jei katė paskiepyta nuo pasiutligės, paprastai skiriamas trumpas karantinas iki dviejų savaičių. Jei skiepo galiojimas yra pasibaigęs arba nėra tiksliai žinoma, stebėjimo laikotarpis gali būti ilgesnis.