Kai po insulto nepavyksta pasišlapinti

Patyrus insultą, neretai pasireiškia šlapimo nelaikymas – tai būklė, kai žmogus nebegali sąmoningai valdyti šlapinimosi. Šlapimo nelaikymas kankina iki ketvirtadalio žmonių per pirmuosius metus po insulto, o po metų ir vėliau jis išlieka net iki 15 % atvejų.

Kaip pasireiškia šlapimo sutrikimai po insulto

Šlapinimasis yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja galvos ir nugaros smegenys bei nervai. Kai galvos smegenys pažeidžiamos insulto metu, koordinacija nukenčia – dėl to gali kilti tiek šlapimo nelaikymas, tiek šlapimo susilaikymas. Šlapimo susilaikymas – būklė, kai šlapimo pūslė neištuštėja pilnai, o kartais apskritai tampa sunku pradėti šlapinimąsi.

Kai kuriems žmonėms po insulto pasireiškia tik šlapimo nelaikymas, kitiems – tik šlapimo susilaikymas, bet nemažai pacientų patiria abu šiuos reiškinius. Be to, šie šlapimo sutrikimai būdingi ir esant kitoms neurologinėms ligoms, pavyzdžiui, išsėtinei sklerozei, demencijai ar nugaros smegenų ligoms.

Su šlapimo susilaikymu susijusios problemos

Šlapimo susilaikymas kelia nemalonių pojūčių ir gali sukelti rimtų sveikatos bėdų. Štai kokios yra pagrindinės šios būklės pasekmės:

• Diskomfortas: kai negalite iki galo pasišlapinti, apatinėje pilvo dalyje jaučiamas pilnumas, tempimas ar net skausmas. Ši būsena dažnai išlieka tol, kol pagaliau pavyksta ištuštinti pūslę.
• Pratekėjimas: išlikus šlapimui pūslėje ir ilgiau nesituštinant, galiausiai šlapimas pradeda pratekėti netikėtai, dėl ko gali atsirasti drėgmės pojūtis ir sumažėti pasitikėjimas savimi.
• Šlapimo takų infekcijos: kai šlapimas ilgesnį laiką užsilaiko pūslėje, susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis. Tokios infekcijos gali pažeisti ne tik pūslę, bet ir nusigauti iki inkstų. Infekcijos dažnai sukelia temperatūrą, šaltkrėtį, kraują šlapime, o pavojingais atvejais gali komplikuotis į sunkesnes organizmo infekcijas.

Galimi gydymo būdai

Šlapimo susilaikymas yra valdomas. Gydymo taktika parenkama individualiai, pagal žmogaus būklę ir simptomų sunkumą. Dažniausiai naudojamos šios priemonės:

• Vaistai: kai kuriais atvejais skiriami specialūs vaistai, padedantys pagerinti šlapimo pūslės veiklą arba atpalaiduoti joje esančius raumenis.
• Vaistų keitimas: kai kurie vartojami vaistai gali sukelti šlapimo susilaikymą, tad prireikus gydytojas gali atitinkamai pakoreguoti gydymą.
• Fizinė terapija: šlapimo pūslės treniravimo pratimai ir speciali kineziterapija padeda kontroliuoti šlapinimosi funkciją ir sumažinti simptomus.
• Kateterizacija: kai savaiminis šlapinimasis nepavyksta, mokoma saugiai naudoti specialų kateterį; tai padeda palaikyti normalią pūslės veiklą ir išvengti komplikacijų.
• Botulino toksino injekcijos: modernūs gydymo metodai apima botulino toksino leidimą į šlapimo pūslę, o tai padeda atpalaiduoti pernelyg įsitempusius raumenis.
• Akupunktūra: kai kurie tyrimai rodo, kad šlapimo susilaikymui po insulto gali padėti elektroakupunktūra.

Kodėl svarbu kalbėtis apie šlapimo kontrolės problemas

Šlapimo kontrolės sutrikimai po insulto gali tapti rimtu kasdienio gyvenimo ir sveikatos iššūkiu. Dažnas šlapinimasis, staigus noras tuštintis, netyčinis pratekėjimas ar negalėjimas pasišlapinti – visa tai gali ne tik apsunkinti kasdienę veiklą, bet ir turėti įtakos emocinei savijautai. Svarbu drąsiai pasikalbėti apie patiriamus sutrikimus su savo gydytoju, nes negydomi šlapimo pūslės sutrikimai gali sukelti rimtesnių komplikacijų.

Laiku parinktas tinkamas gydymas padeda išvengti ne tik diskomforto, bet ir rimtesnių sveikatos pasekmių, tad nedelskite ieškoti pagalbos, pastebėję šiuos simptomus.