Kaip veikia Axumin PET tyrimas diagnozuojant prostatos vėžį

0
9

Axumin skenavimas, patvirtintas kaip inovatyvus vaizdinimo metodas, sukėlė perversmą ankstyvajame prostatos vėžio atkryčio nustatyme po chirurginio gydymo ar radioterapijos. Nors PSA tyrimas ilgai buvo pagrindinis atkryčio žymuo, tradiciniai kūno ir kaulų skenavimai sugebėdavo aptikti ligos grįžimą tik esant labai aukštam PSA lygiui – dažnai viršijančiam 10 ir daugiau.

Axumin reikšmė prostatos vėžio gydyme

Pagrindinis Axumin privalumas – gebėjimas užfiksuoti vėžį dar esant minimaliai padidėjusiam PSA, net žemiau 10. Tai leidžia intervenciją pradėti žymiai anksčiau, kai ligos židiniai dar nespeja išplisti. Skenavimas tiksliai nurodo, kur organizme yra navikinės ląstelės, tad gydymas gali būti nukreiptas būtent į aktyvius židinius, apsaugant sveikus audinius nuo bereikalingo poveikio.

Aptikus atsiradusį atkrytį, labai svarbu tiksliai žinoti, ar liga liko buvusios prostatos vietoje (vadinama lokaliu atkryčiu), ar jau išplitusi į kitas kūno sritis, kaip limfmazgiai ar kaulai (sisteminė eiga). Lokalus atkrytis dažniausiai nėra toks grėsmingas, tačiau sisteminis procesas, kai vėžys geba plisti, laikomas daug pavojingesniu ir lemia sudėtingesnę prognozę. Žinodami proceso eigą, gydytojai gali parinkti atitinkamą gydymo agresyvumą.

Axumin veikimo principas

Skirtingai nuo standartinių kaulų skenavimų, kurie įvertina audinių dirginimą kalcio pagrindu veikiančiais radioaktyviais junginiais, Axumin PET veikia fiksuodamas padidėjusį naviko metabolizmą. Prostatinės vėžio ląstelės daug intensyviau nei įprastos kaupia aminorūgštis. Axumin – tai radioaktyvią žymę turintis aminorūgšties analogas, kuris būtent aktyviau kaupiasi vėžio ląstelėse. Skeneris gali tiksliai parodyti vietą, kurioje aktyvumas didžiausias – ten ir slypi ligos židiniai.

Informacijos panaudojimas gydant

Axumin skenavimas skirtas vyrams, kurių PSA po radioterapijos ar operacijos ima vėl kilti. Anksčiau prireikdavo aukštų PSA rodiklių (10 ar daugiau), kad navikas būtų pastebimas įprastiniuose tyrimuose. Dabar net vos pakilę PSA rodikliai (apie 1–10) leidžia aptikti mažas metastazes, ypač limfmazgiuose – žymiai anksčiau nei anksčiau.

Dar viena svarbi šio skenavimo paskirtis – tiems atvejams, kai atliktas gydymas, pavyzdžiui, cheminių vaistų ar hormonų deriniu, ir PSA reikšmės sumažėjo. Jei Axumin rodo, jog kai kuriose srityse išlieka padidėjęs metabolinis aktyvumas, tai rodo išlikusias vėžio ląsteles, kurias dar galima taikyti taškiniu spinduliniu gydymu ar kitomis priemonėmis. Jei židiniai pavieniai, tai suteikia galimybę taikyti lokalią pagalbą.

Ateities perspektyvos

Nors šiuo metu Axumin dažniausiai naudojamas nustatant atkryčius po gydymo, ateityje jis galėtų būti pritaikytas ir pirminiam tyrimui pacientams, kurių PSA yra aukštas ar nustatytas aukštas Gleason balas. Ankstyvas limfmazgių metastazių nustatymas leidžia atrinkti, kas gali būti gydomi agresyviau, o kuriems pakanka švelnesnių intervencijų, išvengiant perteklinių šalutinių poveikių.

Naujų skenavimo technologijų raida

Skenavimo metodikos vystosi labai greitai. Pavyzdžiui, PET tyrimai su PSMA žymenimis leidžia dar tiksliau aptikti prostatos vėžio židinius. PSMA taikiniai gali būti naudojami ne tik diagnostikai, bet ir gydymo tikslais, kai radioaktyvieji junginiai nukreipiami naikinti pačias vėžines ląsteles.

Prostatos vėžio bendruomenė ilgai laukė tokio proveržio, leidžiančio pamatyti ligos plitimą taip tiksliai. Skenavimo galimybės auga, o inovatyvūs tyrimai tampa vis plačiau prieinami.

Naujos eros pradžia prostatos vėžio diagnostikoje

Paskutinių metų pažanga buvo itin spartėjanti – nuo 3-teslos daugiaparametrinės prostatos magnetinio rezonanso tomografijos iki naujų gydymo medžiagų atsiradimo. Nuo Xofigo iki Xtandi – visa tai rodo, kad prostatos vėžio tyrimų ir gydymo pažanga sparčiai juda į priekį.

Šis augantis proveržių dažnis yra tiesioginis ilgalaikių bazinių tyrimų rezultatas – identifikuojamos konkrečios genetinės mutacijos, kurios leidžia kurti tikslinius vaistus. Šiandien nauji vaistiniai preparatai kuriami, remiantis žiniomis apie pažeistus genus – tarsi būtų kuriamas programinės įrangos atnaujinimas, ištaisantis klaidas.

Palyginimas su ankstesnėmis praktikomis

Seniau naujos veikliosios medžiagos buvo atrandamos ilgų bandymų ir klaidų keliu – nuo laboratorinio tyrimo, per bandymus su gyvūnais, galiausiai iki žmonių tyrimų. Pavykus pasiekti sėkmingą rezultatą, vaistas pasiekdavo rinką, tačiau dažnai veikimo mechanizmas likdavo miglotas. Dabar žinios apie ląstelių biologiją keičia požiūrį į gydymą iš esmės.

Modernūs metodai ir gydymo galimybės

Tokia sparti inovacijų raida kuria viltį, kad ateityje galėsime dar tiksliau nustatyti ligos išplitimą ir parinkti kiekvienam pacientui individualiai tinkamiausią gydymą bei apsaugoti nuo bereikalingų šalutinių poveikių.

Komentarų sekcija išjungta.