Ką iš tikrųjų numato JAV maisto alergenų ženklinimo įstatymas

Sergant alergijomis maistui, ypač jei jautriems esate žinomiems alergenams kaip žemės riešutai ar pienas, veikiausiai pastebėjote, kad ant maisto pakuočių dažnai aiškiai nurodoma – ar sudėtyje yra alergenų. Tokie reikalavimai atsirado tam, kad vartotojams būtų paprasčiau išsirinkti saugią produkciją ir išvengti pavojingų reakcijų.

Kaip privaloma žymėti alergenus

Maisto gamintojai turi aiškiai įvardinti aštuonis dažniausiai pasitaikančius alergenus abiem būdais: vardija ingredientų sąraše paprastąja kalba, o po sąrašu dar kartą nurodo „Sudėtyje yra…“. Taip siekiama, kad žmonės su alergija galėtų greitai atpažinti, ar gaminys jiems tinkamas.

• Pienas
• Kiaušiniai
• Žuvis (tokios kaip upėtakis, plekšnė, lašiša)
• Vėžiagyviai (pvz., krabai, omarai, krevetės)
• Riešutai (pavyzdžiui, pekaninės ar migdolai)
• Žemės riešutai
• Kviečiai
• Sojos pupelės

Šie alergenai ant pakuočių visuomet įrašomi paprastais ir suprantamais pavadinimais – pavyzdžiui, „kiaušinis“, o ne sudėtingi moksliniai terminai. Tokia informacija pateikiama vienodu šriftu kaip ir kiti ingredientai, dažnai po pagrindiniu sąrašu išskiriant atskirą eilutę „Sudėtyje yra: kiaušinis“. Kartais alergenų pavadinimas įrašomas skliausteliuose greta sudėtinio ingrediento (pvz., „ovalbuminas (kiaušinis)“).

Ypatingos išimtys ir nepadengta produkcija

Ne visiems produktams taikomi šie griežti ženklinimo reikalavimai. Kai kurios išimtys, susijusios su sojų produktais: jei gaminyje yra tik išgrynintas sojų aliejus arba sojų lecitinas, kuris naudojamas kaip atskyrimo medžiaga, gamintojas neprivalo nurodyti „Sudėtyje yra sojų“.

Be to, įstatymai nereglamentuoja „žalių žemės ūkio produktų“ – tai natūralios vaisių ar daržovių formos, kaip jų galite rasti parduotuvėje be pakuotės. Todėl tokių produktų nereikia papildomai žymėti dėl alergenų. Kitiems produktams, kaip kiaušiniai, pienas ar mėsa, kurių reguliavimu užsiima atskira institucija, taip pat netaikomi šie ženklinimo reikalavimai.

Dėl šių išimčių kyla tam tikra rizika – vaisiai ar daržovės gali būti purškiami pesticidais, kuriuose yra sojų aliejaus. Vištiena ar kita mėsa kartais apdorojama tirpaluose, kuriuose gali būti pagrindinių alergenų, pavyzdžiui, sojos ar kviečių. Tokiais atvejais gamintojai neprivalo pateikti alergijos įspėjimų ant šių žaliavų.

Įstatyme vėžiagyviai išskiriami kaip svarbus alergenas, tačiau moliuskai (pvz., midijos, austrės, šukutės) neįtraukti, tad gamintojai neprivalo atskirai jų nurodyti. Jei esate jautrūs vėžiagyviams, verta būti atsargesniems ir dėl moliuskų.

„Gali būti“ ir kryžminės taršos įspėjimai

Kartais ant pakuočių pastebėsite įspėjimus, tokius kaip:

• „gali būti…“
• „pagaminta naudojant tuos pačius įrenginius kaip…“
• „pagaminta gamykloje, kurioje apdorojama…“

Tai yra gamintojo gera valia pateikiami įspėjimai apie galimą kryžminę taršą. Nors tokie pranešimai neprivalomi, jie padeda žmonėms su rimtomis alergijomis saugiai pasirinkti produktus. Visada verta skambinti gamintojams, jei kyla abejonių dėl galimo kryžminio užteršimo.

Ką svarbu atsiminti renkantis maistą

Kiekvieną kartą perkant net ir įprastą, žinomą produktą, verta vėl perskaityti etiketę. Sudėtis ar gamybos procesai gali keistis – tai aktualu, pavyzdžiui, sezoniniams gaminiams ar saldumynams, gaminamiems naudojant kitokią įrangą švenčių laikotarpiu. Taip pat žinokite, kad kavinėse ar restoranuose maisto alergenai nebūtinai bus atskleisti meniu – todėl nereikėtų daryti prielaidų apie patiekalo saugumą vien pagal aprašymą.

Jei sunku susiorientuoti su maisto alergijomis, pravartu kreiptis į specialistą – dietologas padės sudaryti jums tinkamą mitybos planą ir išmokys, kaip atpažinti, kurie produktai yra saugūs, o kuriuos vertėtų vengti.