Mišraus tipo dirgliosios žarnos sindromas (DŽS-M)

Dirgliosios žarnos sindromas su mišriomis žarnyno funkcijomis (IBS-M) – tai viena iš dirgliosios žarnos sindromo atmainų. Šiam tipui būdingi tiek viduriavimo, tiek vidurių užkietėjimo epizodai, tačiau joks žarnyno veiklos modelis neišsiskiria kaip nuolatinis. Simptomai gali greitai kisti, todėl kartais sudėtinga rasti veiksmingų būdų jiems suvaldyti.

Kas yra IBS-M

Dirgliosios žarnos sindromas yra sutrikimas, kai sutrinka žarnyno ir galvos smegenų tarpusavio ryšys. Diagnozuojant šią būklę, remiamasi Romos kriterijais. Naujausioje jų versijoje (Romos IV) buvęs terminas „kintantis žarnyno veiklos tipas (IBS-A)“ pakeistas į „mišrus žarnyno veiklos tipas (IBS-M)“. Nors kartais vis dar galima išgirsti ir senąjį pavadinimą, esmė lieka ta pati – žmonės patiria tiek vidurių užkietėjimą, tiek viduriavimą.

Be IBS-M, yra dar dvi pagrindinės dirgliosios žarnos sindromo formos: vyraujantis vidurių užkietėjimas (IBS-C) ir vyraujantis viduriavimas (IBS-D).

Diagnozavimo svarba ir Romos IV kriterijai

Pagal naujausius Romos IV kriterijus, pagrindiniu IBS simptomu dabar laikomas pilvo skausmas, o ne diskomfortas. Be to, pasikeitė vidutinio pilvo skausmo dažnio reikalavimai: užtenka patirti skausmą bent kartą per savaitę. Svarbiausia – kad skausmas būtų susijęs su tuštinimusi arba pasikeitusia išmatų išvaizda ar dažniu.

IBS tipai nustatomi atsižvelgiant tik į dienas, kai su neįprastomis išmatomis pasireiškia simptomai. Šios naujovės lėmė, jog daugiau žmonių, anksčiau nepritampančių prie jokio tipo, dabar gali būti priskirti vienai iš aiškių kategorijų. Tiesa, kai kuriems dėl to diagnozė gali keistis – pavyzdžiui, gauti veikiau funkcinio viduriavimo ar funkcinio vidurių užkietėjimo diagnozę.

Diagnostikai svarbu, kad simptomai būtų nuolatiniai paskutinius tris mėnesius, o pirmieji nusiskundimai būtų prasidėję prieš mažiausiai pusę metų.

Kaip pasireiškia IBS-M

IBS-M tipui būdinga, kad mažiausiai 25 % visų tuštinimosi atvejų, kuomet pasireiškia simptomai, išmatos būna kietos, gumuliuotos (pagal Bristolio skalę – 1 ar 2 tipas). Dar bent 25 % kartų išmatos būna birios, vandeningos arba purios (6 ar 7 tipas). Dažniausiai šie pokyčiai keičiasi intensyviai – net per kelias valandas ar dienas – arba vyksta periodiškai: kelios savaitės ar mėnesiai vyrauja vienas sutrikimas, po to pasikeičia kitu.

• Pilvo skausmai
• Nevisiško pasišalinimo jausmas
• Pakitęs tuštinimosi dažnis
• Išmatų konsistencijos pokyčiai
• Pūtimas, dujų kaupimasis
• Gleivių atsiradimas išmatose

Jei patiriate nuolat pasikartojančius viduriavimo ar užkietėjimo epizodus, pilvo skausmus ar kitus minėtus simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją. Kai kurios sunkios žarnyno ligos gali pasireikšti taip pat.

IBS-M dažnumas

Remiantis vieno didelio gyventojų tyrimo duomenimis, dirgliosios žarnos sindromas nustatomas maždaug 6 % suaugusiųjų. Trečdaliui iš jų pasireiškia IBS-M tipas. Taip pat beveik trečdalis asmenų turi vyraujantį užkietėjimą, o kiek mažiau – vyraujantį viduriavimą.

Įdomu tai, kad daugelis žmonių, sergančių dirgliosios žarnos sindromu, laikui bėgant pastebi simptomų pokyčius – per metus gali pasikeisti sutrikimo tipas. Dėl to gydytojai rekomenduoja nuolat stebėti ir tikslinti diagnozę.

Tyrimai taip pat rodo, kad nemaža dalis sergančiųjų patiria tiek užkietėjimą, tiek viduriavimą, tačiau ne visi save susieja su mišriu IBS tipu.

Kas lemia IBS-M atsiradimą

Tikslios dirgliosios žarnos sindromo priežastys dar nėra iki galo žinomos. Dažniausiai mūsų žarnyno veiklai daro įtaką šie veiksniai:

• Sutrikęs žarnyno judrumas
• Padidėjęs jautrumas (nervų jautrumas žarnyne)
• Nesubalansuotas ryšys tarp žarnyno ir centrinės nervų sistemos
• Nematoma žarnų uždegimo forma, kuri nepastebima įprastų tyrimų metu
• Žarnyno mikrobiotos (gerųjų/malonųjų bakterijų) pusiausvyros sutrikimai
• Didėjantis žarnyno sienelių laidumas (ypač būdingas IBS su viduriavimu; jo reikšmė IBS-M nėra aiški)

Gyvenimas su IBS-M

Gyvenant su mišriu dirgliosios žarnos sindromu, svarbiausia kruopščiai stebėti savo sveikatą ir simptomų pokyčius. Kartais, bandant pagerinti vieną simptomą, pasunkėja kitas, todėl itin svarbu glaudžiai bendradarbiauti su savo gydytoju, kad kartu rastumėte efektyvų valdymo planą.