8 netikėti dalykai, galintys sukelti alerginę astmą

Gyventi su alergine astma reiškia nuolat išmokti atpažinti ir suvaldyti netikėtus simptomų sukėlėjus, kurie gali slypėti kasdieniame gyvenime. Nors dažniausiai žinome apie tipinius alergenus – žiedadulkes, dulkes, gyvūnų pleiskanas ar pelėsį, – astmos aktyvumo gali sukelti ir pačios įvairiausios aplinkybės ar buitinės smulkmenos.

Netikėti alerginės astmos sukėlėjai kasdienybėje

Alerginės astmos priepuoliai neretai kyla dėl faktorių, apie kuriuos galvojame retai. Stresas, stiprios emocijos, oro permainos, kai kurie maisto produktai ir net buityje dažnai naudojamos valymo priemonės ar stiprūs kvapai – visa tai gali prisidėti prie astmos simptomų pasireiškimo.

Stresas ir emociniai iššūkiai

Patekus į stresinę situaciją, organizmas pradeda gaminti streso hormonus, kurie gali dar labiau sudirginti kvėpavimo takus. Tai sukelia kvėpavimo sunkumų ir astmos paūmėjimų riziką, be to, ilgalaikis stresas mažina vaistų veiksmingumą ir skatina jautrumą alergenams. Net užsitęsęs emocinis nuovargis gali išprovokuoti krūtinės, kvėpavimo pojūčius, primenančius astmos simptomus. Įvaldyti relaksacijos metodus, išbandyti kvėpavimo pratimus, rūpintis emocine gerove – visa tai gali padėti sumažinti streso įtaką astmai ir geriau valdyti simptomus.

Infekcijos ir astmos paūmėjimai

Peršalimo ligos ar gripas neretai dar labiau uždegina kvėpavimo takus, sukeldami didesnį gleivių išsiskyrimą ir jautrumą aplinkos faktoriams. O jei jau sergate alergine astma, tokios infekcijos dar labiau apsunkina kvėpavimą. Be to, net ir kiti uždegiminiai procesai organizme gali neigiamai paveikti kvėpavimą. Reguliari rankų higiena bei skiepai sumažina infekcijų riziką ir gali padėti išvengti naujų astmos paūmėjimų.

Oro permainos ir drėgmė

Staigūs temperatūros pokyčiai ar didelė oro drėgmė dažnai provokuoja kvėpavimo takų susiaurėjimą ir uždegimą. Štai keletas pavyzdžių:

• Šaltas, sausas oras sukelia kvėpavimo takų spazmus, todėl sunku įkvėpti giliau.
• Didelė oro drėgmė sukuria palankias sąlygas pelėsiams bei dulkių erkutėms, ir tuo pačiu daugina alergenų kiekį aplinkoje.
• Stiprūs oro reiškiniai, pavyzdžiui, audros ar karščio bangos, daro įtaką oro spaudimui ir gali pabloginti kvėpavimą.
• Po lietaus ar audros padidėja pelėsio ar žiedadulkių kiekis ore, kas taip pat gali paaštrinti simptomus.

Svarbu stebėti orų prognozes ir imtis atsargumo priemonių – šaltuoju metų laiku apsaugoti kvėpavimo takus šaliku, per didelį žiedadulkių kiekį likti patalpoje, kad būtų išvengiama astmos suaktyvėjimo dėl oro sąlygų.

Maistas ir priedai maiste

Astma sergantys žmonės dažnai jautriau reaguoja į riešutus, žuvį, pieno produktus, kiaušinius ar žemės riešutus. Tokie produktai gali išprovokuoti imuninės sistemos reakciją, kuri paveikia kvėpavimą: iškyla švokštimo, dusulio, kosulio epizodai bei kiti alergijos ženklai.

Taip pat astmos simptomus gali sukelti tam tikros maisto priedų rūšys. Pavyzdžiui, sulfitai, dažnai dedami į vyną, džiovintus vaisius, konservuotus maisto produktus, kartais sukelia kvėpavimo takų sudirgimą ir netikėtus simptomus. Verta atkreipti dėmesį ir į natrio gliutamatą (MSG), dirbtinius dažiklius, konservantus (pvz., citrinos rūgštį, nitritus) – jautresniems žmonėms jie gali tapti „slaptais“ astmos provokatoriais.

Stiprios emocijos ir jų poveikis

Kai džiaugiamės, juokiamės, verkame, jaučiame stiprų pyktį ar baimę, kvėpavimo raumenys gali susitraukti labiau nei įprasta. To pasekmė – dusulys ar net astmos priepuolis. Atvėsinti emocijas ir išlikti ramiems stresinėse situacijose gali padėti lėtas, apgalvotas kvėpavimas ar dėmesingumo technikos, kurios sumažina emocinių faktorių poveikį kvėpavimui.

Stiprūs kvapai buityje

Daugelis kasdien naudojamų produktų – kvepalai, oro gaivikliai, aromatinės žvakės, dažai ar valikliai – išskiria medžiagas, galinčias paskatinti kvėpavimo takų dirginimą. Šie junginiai, ypač lakiųjų organinių junginių (LOJ) grupės, dažnai skatina alerginės astmos simptomus, net jei etiketėje nurodyta „natūralus produktas“ ar sudėtyje yra eterinių aliejų.

Stiprūs kvapai sukelia ne tik gleivinės ir kvėpavimo takų reakcijas, bet ir apsunkina kvėpavimą pro nosį dėl užsikimšimo. Rekomenduojama rinktis bekvapes asmens higienos ar valymo priemones, taip pat buityje naudoti natūralias alternatyvas – pavyzdžiui, vandenį su actu.

Fizinis aktyvumas

Judėjimas ir sportas yra būtini sveikatai, tačiau intensyvios treniruotės sergantiems alergine astma gali sukelti kvėpavimo pasunkėjimą. Intensyviai kvėpuojant, džiūsta ir šąla kvėpavimo takai, todėl jie tampa jautresni aplinkos dirgikliams. Be to, prasta oro kokybė, padidėjęs žiedadulkių kiekis ar šaltas oras fizinio krūvio metu gali išprovokuoti simptomų paūmėjimą. Tokiu atveju patartina rinktis lengvesnę, mažiau intensyvią veiklą – pavyzdžiui, pasivaikščiojimus ar jogos pratimus, ypač, kai ore daug alergenų.

Hormonų pokyčiai

Moterims astmos simptomai gali sustiprėti menstruacijų, nėštumo ar menopauzės metu. Tai siejama su svyruojančiais estrogeno ir progesterono kiekiais, kurie dažnai padidina kvėpavimo takų uždegimą ar gleivinės paburkimą. Nėštumo metu estrogenas prisideda prie nosies užgulimo, o menopauzės laikotarpiu sumažėjusi hormonų koncentracija gali paskatinti sunkesnius astmos priepuolius ar dažnesnius simptomų paūmėjimus. Senstant kvėpavimas taip pat gali sunkėti dėl natūralių kvėpavimo takų pakitimų.

Kaip stebėti savo astmos sukėlėjus?

Sistemingas stebėjimas gali padėti nustatyti, kas konkrečiai sukelia astmos simptomus ir kaip jų išvengti ateityje. Naudinga vesti dienoraštį, kuriame fiksuojami simptomų laikas, atliktos veiklos, suvalgytas maistas, ore esantys alergenai ar oro kokybės pokyčiai, taip pat emocinė savijauta.

Taip pat verta žymėtis fizinio aktyvumo lygį, stresinius potyrius ir mitybos ar vaistų pokyčius. Po kelių savaičių dažniausiai pamatysite aiškesnius simptomų išryškėjimo dėsningumus. Jei mieliau naudojatės technologijomis, galite išbandyti specialias programėles, leidžiančias sekti astmos simptomus ir galimus dirgiklius.

Kada kreiptis į specialistus?

Reguliarūs vizitai pas gydytoją yra itin svarbūs tinkamai astmos kontrolei. Jei pastebite, kad simptomus tampa sunkiau suvaldyti, jie atsiranda dažniau ar naudojate skubios pagalbos inhaliatorių dažniau nei įprasta, vertėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Jis gali padėti išsiaiškinti naujus ar netikėtus astmos sukėlėjus, pakoreguoti gydymo planą ir duoti naudingų patarimų, kaip užtikrinti gerą kvėpavimo sistemos būklę.

Santrauka

Pagrindiniai alerginės astmos sukėlėjai dažnai yra žinomi – žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos. Tačiau ir ne tokie akivaizdūs veiksniai – stresas, stiprios emocijos, oro svyravimai, kai kurie maisto produktai, intensyvus fizinis krūvis ar hormoniniai pokyčiai – gali lemti simptomų pasikartojimą ar paūmėjimą. Reguliarus simptomų bei aplinkos stebėjimas gali padėti geriau atpažinti individualius sukėlėjus, laiku reaguoti į pokyčius ir išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę. Jei sunku atpažinti savo dirgiklius ar simptomai sunkėja, verta aptarti gydymo galimybes su gydytoju.