A imunoglobulino trūkumas

Imunoglobulino A (IgA) trūkumas yra viena dažniausių pirminių imuninės sistemos sutrikimų formų. Ši būklė apibūdinama itin mažomis arba visai nepastebimomis IgA antikūnų koncentracijomis kraujyje. IgA trūkumas gali lemti dažnesnius gleivinių infekcijų atvejus – nosyje, ausyse, kvėpavimo takuose ar virškinamajame trakte, tačiau dauguma žmonių su šiuo sutrikimu nejaučia jokių simptomų.

Kokios ligos ir rizikos siejamos su IgA trūkumu?

Žmonės, kurie turi IgA stoką, gali būti šiek tiek labiau linkę sirgti tam tikromis autoimuninėmis, virškinamojo trakto, alerginėmis ligomis ir sudėtingesnėmis imuninės sistemos problemomis. IgA trūkumas taip pat gali didinti riziką sirgti įvairiomis gretutinėmis ligomis – tai apima dalį autoimuninių susirgimų, tokių kaip kai kurios kraujo, sąnarių ar skydliaukės ligos.

Kas yra IgA?

IgA – pagrindinis organizmo gaminamas antikūnas, kurio randama tiek kraujyje, tiek ant gleivinių paviršių. Pagrindinė jo funkcija – apsaugoti gleivines nuo gausybės bakterijų, su kuriomis susiduriame kasdien.

Kaip atpažinti IgA trūkumą?

Norint iš tikrųjų nustatyti IgA stoką, reikia rasti minimalius arba beveik visai neaptinkamus šių antikūnų kiekius kraujyje, tačiau kitų antikūnų – IgG ir IgM – lygis turi išlikti normalus. Nedidelis IgA sumažėjimas nebūtinai rodo šį sutrikimą. Manoma, kad apie penktadaliui asmenų šios būklės priežastis yra paveldima, tačiau dažniausiai konkreti kilmė nėra žinoma.

IgA trūkumo simptomai ir pasireiškimas

Kol kas neaišku, kodėl vieni žmonės su šiuo sutrikimu visiškai nejaučia jokių problemų, o kiti susiduria su dažnomis infekcijomis. Daugumai asmenų IgA stoka nesukelia padidėjusio jautrumo infekcijoms. Visgi, dalis žmonių dažniau serga gleivinių uždegimais.

• Dažniau pasikartojanti sinusų infekcija
• Vidurinės ausies uždegimas
• Plaučių infekcijos, tarp jų – pneumonija
• Virškinimo sistemos infekcijos, pavyzdžiui, giardiazė

IgA trūkumas dažnai pasitaiko kartu su kitomis žarnyno ligomis, tokiomis kaip celiakija ar opinis kolitas. Įdomu, kad celiakija dažniausiai diagnozuojama ieškant būtent IgA antikūnų prieš tam tikrus baltymus, tačiau esant šiam trūkumui, tikėtina, kad bus randami ne IgA, o IgG klasės antikūnai. Dėl šios priežasties sergant celiakija gali reikėti išsitirti ir IgA kiekius – tai leis užkirsti kelią klaidingiems tyrimo atsakymams, kai dėl IgA trūkumo celiakija galėtų likti nepastebėta.

Alergijos ir rizika kraujo perpylimų metu

Kai kuriems asmenims su sunkiu IgA trūkumu organizmas gali pradėti gaminti alerginius antikūnus prieš IgA. Kadangi kraujo preparatai paprastai turi IgA antikūnų, tai padidina riziką rimtai alerginei reakcijai (anafilaksijai) per perpylimą. Tokiais atvejais gali būti naudojami specialūs kraujo komponentai, kuriuose žemas IgA lygis, o patiems pacientams rekomenduojama nešioti medicininę identifikacinę apyrankę, kad kritiniu atveju būtų greičiau suteikta reikiama pagalba.

Kaip gydomas IgA trūkumas?

Pagrindinis gydymo tikslas – laiku ir efektyviai gydyti galimas infekcijas bei susijusias ligas. Jei žmogus dažnai serga dėl šio sutrikimo, infekcijas reikėtų gydyti intensyviau. Ypač svarbūs skiepai nuo įprastų infekcijų, pvz., sezoninio gripo ar pneumokokinės infekcijos. Tačiau tam tikrų vakcinų (kaip žodinės poliomielito vakcinos) reikėtų vengti.

Gydytojas ne tik padeda pasirinkti tinkamus gydymo būdus, bet ir stebi, ar neatsiranda autoimuninių, virškinamojo trakto, alerginių ar progresuojančių imunodeficitų požymių. Kai kuriais atvejais IgA stoka gali bėgant laikui pereiti į sunkesnį imuninės sistemos sutrikimą.

Rizika onkologinėms ligoms

Progresuojantys uždegiminiai procesai, ypač žarnyne, gali skatinti tam tikrų vėžio formų ar limfomų išsivystymą, ypač jei asmuo serga lėtinėmis žarnyno ligomis. Jei klinikinių požymių nėra, vėžio rizika nėra didesnė nei įprastai.