Erozinio ezofagito priežastys ir gydymas

Erozinis ezofagitas – tai būklė, kai pažeidžiamas stemplės gleivinės audinys. Stemplė yra vamzdelis, jungiantis burną su skrandžiu, o jos uždegimą gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo rūgšties iki infekcijų.

Simptomai

Žmonės, sergantys ezofagitu, dažnai skundžiasi rėmeniu, deginimo pojūčiu krūtinėje ir sunkumais ryjant maistą arba gėrimus. Taip pat gali pasireikšti šie simptomai:

• Skausmas arba diskomfortas ryjant
• Svetimkūnio jausmas gerklėje
• Degimo jausmas stemplėje
• Kraujavimas – gali būti kraujas vemiant ar tamsios, derviškos išmatos

Priežastys ir rizikos veiksniai

Stemplės gleivinė yra gana jautri, todėl ją lengva pažeisti. Dažniausias erozinio ezofagito kaltininkas – skrandžio rūgštis, kuri dažnai grįžta atgal į stemplę, ypač jei blogai veikia apatinis stemplės raukas. Tai būdinga gastroezofaginio refliukso ligai. Refliuksą gali skatinti nutukimas, nėštumas, rūkymas, alkoholis, riebi ar aštri mityba, gazuoti bei kofeino turintys gėrimai.

Kitos priežastys:

• Per dažnas vėmimas – gali stipriai suerzinti stemplę, nes kontaktuoja su rūgštimi.
• Vaistai, užstringantys stemplėje – ypač jei jų nenuplaunama pakankamai vandeniu arba jei stemplė susiaurėjusi dėl randų ar motiliteto sutrikimų.
• Infekcijos – grybeliai, bakterijos ir virusai dažniausiai pažeidžia žmones su susilpnėjusia imunine sistema.
• Spindulinė terapija – gydant onkologines ligas, jei taikoma krūtinės ar kaklo srityje, gali pažeisti stemplę.
• Stiprios cheminės medžiagos – patekus jų į stemplę, pažeidimai gali būti labai rimti.

Diagnostika

Pirmiausia gydytojas įvertina ligos istoriją ir apžiūri pacientą, o prireikus skiria papildomus tyrimus:

• Endoskopinis tyrimas – plona kamera suteikia galimybę apžiūrėti stemplės vidų ir įvertinti gleivinės būklę.
• Bario rentgenograma – išgėrus specialaus tirpalo, stemplės kontūrai aiškiai matomi rentgeno nuotraukoje.
• Biopsija – paimamas nedidelis gleivinės mėginys detalesniam tyrimui mikroskopu.
• Mikroorganizmo nustatymas – paimamas mėginys iš įtariamos užkrėstos vietos norint išsiaiškinti, kokia infekcija galėjo ją sukelti.

Gydymas

Terapija priklauso nuo ezofagito priežasties. Dažniausiai skiriami vaistai, slopinantys rūgšties gamybą skrandyje – protonų siurblio inhibitoriai, H2 receptorių blokatoriai, kartais – naujos kartos vaistai. Jei nustatoma infekcija, skiriami priešgrybeliniai, antibakteriniai ar antivirusiniai vaistai. Uždegimui mažinti gali būti paskirti steroidai, o esant stipriam diskomfortui – skausmą malšinantys medikamentai.

Norint lengvinti simptomus ir greičiau pasveikti, svarbu keisti gyvenseną:

• Valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis (5 ar 6 kartus per dieną).
• Rinkitės minkštus produktus: tyrelę, obuolių tyrę, sriubas, pudingą.
• Maistą smulkiai sukramtykite, venkite didelių kąsnių.
• Gerkite per šiaudelį, kad būtų mažesnis tiesioginis kontaktas su stemplės gleivine.
• Kilus refliuksui naktį, pakelkite galvūgalį apie 20–25 cm miegodami.

Taip pat patartina vengti:

• Aštraus, rūgštaus ir riebaus maisto, šokolado
• Kofeino turinčių gėrimų, alkoholio, tabako gaminių
• Kietų produktų, kurie gali subraižyti gleivinę (riešutų, žalių vaisių ar daržovių)

Prognozė

Daugeliu atvejų, kai ezofagitas išsivysto dėl refliukso ar infekcijos, tinkamai gydant būklė pagerėja. Lėtiniais atvejais, ypatingai jei priežastis – rūgšties patekimas, gydymas gali būti ilgalaikis.

Galimos komplikacijos

Kreiptis į gydytoją būtina, jei diskomfortas nemažėja arba simptomai blogėja. Ilgainiui stemplėje gali formuotis randai, dėl ko ji susiaurėja ir ima strigti maistas. Negalėjimas vartoti skysčių gali sukelti stiprią dehidrataciją. Jeigu pastebite stiprėjantį krūtinės skausmą, dusulį ar pakyla temperatūra, būtina nedelsti. Kai kuriais atvejais stemplėje gali atsirasti skylė, kuri kelia didelę riziką susirgti sunkiomis infekcijomis organizme.