Tulžies akmenligė gali būti pirmasis riebiosios kepenų ligos požymis

Kepenų suriebėjimas dažnai vadinamas „tyliąja epidemija“ – ši liga ilgai nesukelia jokių simptomų, kol neprasideda rimtos komplikacijos. Šiandien vis dažniau kalbama apie metabolinę steatozinę kepenų ligą (MASLD), anksčiau vadintą nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, kuri jau paveikė maždaug 38% suaugusiųjų visame pasaulyje.

Gallstones – dažnas virškinimo sistemos sutrikimas

Vienas iš požymių, galinčių įspėti apie MASLD, yra tulžies pūslės akmenys. Jie susiformuoja tuomet, kai tulžies pūslėje dėl cholesterolio ar bilirubino perteklius susidaro kieti akmenėliai – kartais jie būna vos smėlio grūdelio dydžio, o kartais užauga net iki golfo kamuoliuko. Dažniausiai jie nesukelia jokių nepatogumų, bet kai kada gali užstrigti ar sukelti stiprų skausmą.

Apie 20% suaugusiųjų visame pasaulyje turi tulžies pūslės akmenų, o dažniausiai jie susiformuoja dėl cholesterolio.

Kuo susiję tulžies akmenys ir MASLD?

Nors tulžies akmenų ir kepenų suriebėjimo ryšys vis dar tyrinėjamas, atlikti tyrimai rodo, kad tulžies akmenis turintiems žmonėms kepenų suriebėjimas nustatomas beveik tris kartus dažniau nei tiems, kurie su šia problema nesusiduria.

Iš tiesų, dažnai pirma apie tulžies akmenis sužinoma atliekant ultragarsinį tyrimą – tada gydytojai tuo pačiu įvertina ir kepenų būklę. Taip MASLD gali būti nustatoma anksčiau, nei pasireiškia simptomai.

Bendros rizikos priežastys

Tulžies akmenys ir metabolinės kepenų ligos, įskaitant MASLD ir pažengusią jos formą MASH (metabolinę disfunkciją sukeliančią steatohepatitą), dažnai kyla dėl tų pačių organizmo sutrikimų. Didžiausią riziką lemia atsparumas insulinui, antsvoris ar nutukimas, II tipo diabetas. Šie veiksniai trikdo riebalų apykaitą, keičia tulžies sudėtį, skatina akmenų susidarymą ir riebalų kaupimąsi kepenų ląstelėse.

Kepenyse dėl metabolinės disfunkcijos tulžis tampa tirštesnė, todėl lengviau susidaro akmenys. Dėl to dažniau nei tulžies akmenys būtų tiesioginė kepenų ligos priežastis, abi šios bėdos paprastai susijusios su bendrais rizikos veiksniais. Visgi, jei dažnai vargina tulžies akmenų sukeltas skausmas ar kiti negalavimai, verta pasitikrinti kepenų būklę anksčiau, nei liga pažengia.

Kaip sumažinti MASLD ir tulžies akmenų riziką?

Šiuo metu nėra nustatyta rekomenduojamų kasmetinių MASLD patikrų, nes kai kurie tyrimai šią ligą nustato nepakankamai anksti, o efektyvūs gydymo būdai dar tik kuriami.

Tačiau yra veiksmingų būdų, kaip sumažinti rizikos veiksnius tiek kepenims, tiek tulžies pūslei.

• Reguliariai judėkite. Fiziniai pratimai padeda išlaikyti jautrumą insulinui ir gerina bendrą medžiagų apykaitą. Ypač efektyvūs yra ištvermės pratimai – vaikščiojimas, dviračio mynimas, plaukimas. Ne mažiau svarbu įtraukti ir jėgos treniruotes, kurios stiprina raumenis ir padeda palaikyti kepenų sveikatą.
• Saugokite svorį. Sveiko svorio palaikymas labai svarbus. Jei turite antsvorio, net 7–10% kūno svorio sumažėjimas gali reikšmingai padėti kepenims. Tačiau reikėtų vengti staigių dietų – labai greitas svorio kritimas kaip tik didina tulžies akmenų susidarymo riziką.
• Rinkitės subalansuotą mitybą. Svarbu apriboti sočiųjų riebalų, kurių gausu paukštienos odoje, riebioje mėsoje, svieste, grietinėlėje ar palmių aliejuje. Šie riebalai skatina cholesterolio kaupimąsi tulžyje ir greitina akmenų susidarymą.

Dažnai pasikartojantys tulžies akmenys gali būti ženklas, kad sutriko medžiagų apykaita. Jeigu akmenys susidaro dažnai ar kelia problemų jų pasišalinimas, patikrinkite kepenų būklę pas gydytoją. Ankstyvas kepenų ligos nustatymas leidžia laiku imtis priemonių ir užtikrinti geresnę sveikatą ateityje.