Kodėl Z karta ir jaunesni tūkstantmečio atstovai dažniau ima nedarbingumo lapelius

Pastaraisiais metais jauni darbuotojai, ypač Z karta ir jauni milenialsai, vis dažniau ima nedarbingumo dienas, o pagrindine to priežastimi laikomi psichikos sveikatos sunkumai. Nors su perdegimu, nerimu bei depresija susiduria įvairaus amžiaus žmonės, tačiau būtent jaunoji karta šiuos iššūkius jaučia stipriausiai.

Jauni darbuotojai dažniau praleidžia darbo dienas

Atliktų tyrimų duomenimis, Jungtinėje Karalystėje Z karta ir jauni milenialsai dėl psichikos sveikatos problemų praleidžia net iki vienos darbo dienos per savaitę. Panašios tendencijos matomos ir kitose šalyse: 25–34 metų amžiaus dirbantieji linkę dažniau imti nedarbingumo pažymėjimus nei vyresni kolegos.

Psichikos sunkumai kyla dėl nerimo dėl ateities

Z kartos psichikos sveikatos iššūkiai dažnai siejami su neapibrėžtumu, kylantį dėl klimato kaitos, politinių ar socialinių pokyčių. Didelio masto apklausa atskleidė, jog 18–24 metų jaunuoliai ypač dažnai nuolat jaučiasi nervingi ar įsitempę, o trečdalis jų išgyvena ilgalaikes liūdesio ar beviltiškumo būsenas.

Z karta keičia darbo kultūrą

Prognozuojama, kad jau 2031-aisiais Z karta sudarys apie trečdalį visos darbo rinkos. Ši karta aktyviai siekia, kad darbdaviai daugiau dėmesio skirtų psichikos gerovei, ilgainiui keisdama ir pačias darbo normas.

Kodėl jauni žmonės dažniau pasiima nedarbingumo?

Nors kalbos apie psichikos sveikatą tapo atviresnės visose amžiaus grupėse, Z karta susiduria su savitais iššūkiais. Jie dažnai jautriau reaguoja į stresą ir sunkiau susitvarko su emocijomis nei vyresni kolegos. Šis padidėjęs jautrumas skatina siekį užtikrinti geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, tačiau kartais gali įnešti įtampos komandose.

Didelė dalis jaunų darbuotojų dar tik pradeda profesinį kelią ir išgyvena svarbų, bet jautrų pasirengimo etapą. Neuromokslininkai pastebi, jog iki 26 metų smegenų dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą bei rizikos vertinimą, vis dar bręsta, tad šis laikotarpis itin jautrus psichikos sutrikimų vystymuisi.

Pandemijos poveikis ir kartų skirtumai

COVID-19 pandemija tapo reikšmingu stresoriu būtent Z kartai. Nors jaunesni žmonės pandemijos metu buvo kiek atviresni pokyčiams nei vyresnės kartos, jie jautė didesnį nerimo ir depresijos poveikį. Vyresni darbuotojai daugiau atsparumo įgavo jau ankščiau išgyventų krizių metu, tad jų psichikos sveikata pandemiją atlaikė kiek tvirčiau. Jaunajai kartai toks trauma gali ilgiau atsiliepti emocinei savijautai.

Darbdavio palaikymas – naujas prioritetas

Didelė dalis dirbančiųjų, ypač jaunesnės kartos, nori, kad darbovietės skirtų dėmesio psichologinei ir emocinei gerovei. Įmonės vis dažniau taiko įvairias iniciatyvas: leidžia dirbti nuotoliniu būdu, siūlo lankstesnį grafiką, organizuoja bendruomeniškas veiklas ar net smagias varžybas. Tai prisideda prie darbuotojų jausmo, kad jie yra vertinami ir pastebimi.

• Glaudūs socialiniai ryšiai darbe mažina perdegimo riziką
• Posityvi mikroklimatas ir atviras dialogas sustiprina darbuotojų pasitenkinimą
• Reguliarūs pokalbiai apie savijautą leidžia rasti geriausius sprendimus kiekvienam komandos nariui

Tyrimai rodo, kad stipri bendruomenės atmosfera ir atviras ryšys su vadovu padeda greičiau pastebėti nuovargį ar psichikos sveikatos sunkumus ir laiku pasiūlyti pagalbą. Nuolatiniai aptarimai tarpusavyje skatina bendradarbiavimą ir parodo, kad rūpinamasi kiekvieno darbuotojo gerove.

Z kartai ir jauniesiems milenialsams ieškant geresnės psichikos savijautos, svarbu drąsiai rūpintis savimi, kreiptis pagalbos prireikus ir drąsiai kelti psichologinės gerovės klausimus savo darbovietėse. Taip kuriama sveikesnė ir draugiškesnė darbo aplinka visiems.