Ar demencija sergantys žmonės greičiau miršta slaugos namuose ar namuose?

Slaugos namai dažnai suvokiami kaip paskutinė, bet kartais neišvengiama galimybė rūpinantis žmonėmis, sergančiais demencija. Daugelis nori kuo ilgiau likti savo namuose, dažnai netgi prašydami artimųjų nesvarstyti slaugos namų varianto. Viena iš baimių – nerimas, kad perėjimas į globos įstaigą pagreitins ligos eigą ir gyvenimo pabaigą. Ar tikrai taip nutinka?

Kaip pasiskirsto demencija sergančiųjų mirties vietos?

Klausimas, ar gyvenimas slaugos namuose trumpina gyvenimo trukmę, neturi vienareikšmio atsakymo – mokslinių tyrimų šia tema yra nedaug, o rezultatai dažnai atsiremia į konkrečias aplinkybes.

Remiantis 2019 metų duomenimis, demencijos sukeltos ligos yra viena iš labiausiai paplitusių mirties priežasčių. Kur dažniausiai gyvenimą baigia žmonės, sergantys demencija? Tyrimai parodė, kad beveik pusė tokių pacientų miršta namuose, beveik penktadalis – slaugos namuose, o likusieji ligoninėje. Kituose tyrimuose galima rasti ir kitokių proporcijų: anksčiau buvo nustatyta, kad net du trečdaliai demencija sergančiųjų dvidažniausiai miršta slaugos namuose. Verta atkreipti dėmesį, kad slaugos įstaigose dažniau atsiduria sunkesni ligoniai, kuriems reikia nuolatinės pagalbos.

Amžius ir diagnozė – svarbūs veiksniai

Tyrimai rodo, kad kai kurie demencijos tipai gali lemti ilgesnę išgyvenimo trukmę. Pavyzdžiui, slaugos namuose gyvenantys asmenys, kuriems diagnozuotas Alzheimerio liga, gyveno ilgiau nei tie, kurių sutrikimus sukėlė kitos demencijos formos ar širdies ir kraujagyslių ligos. Tai galima paaiškinti tuo, kad šiais laikais į slaugos namus dažniausiai patenka sunkesni ligoniai, sergantys įvairiomis ligomis.

Veiksniai, galintys pailginti gyvenimo trukmę sergant demencija

Tyrimai atskleidė tam tikrus aspektus, kurie gali būti susiję su mažesne mirties rizika sergantiems demencija:

• Naudinga kūno masė: nors antsvoris vidutinio amžiaus žmonėms didina demencijos riziką, vyresniems demencija sergantiems asmenims didesnė kūno masė gali būti susijusi su ilgesne gyvenimo trukme.
• Svorio kritimas: net jei žmogus turi viršsvorio, netikėtas svorio sumažėjimas yra perspėjimas apie galimai didėjantį mirties pavojų.
• Vaistų vartojimas ir socialinis kontaktas: mažinant tam tikrų preparatų, pavyzdžiui, antipsichotikų, kiekį ir kartu didinant socialinius ryšius, gali būti pasiektas geresnis gyvenimo kokybės ir ilgesnės trukmės rezultatas. Vien tik vaistų atsisakymas nesuteikia apsaugos – svarbus visapusiškas požiūris.
• Elgesio ir emocinių simptomų valdymas: tiek antidepresantai, tiek antipsichotikai gali prisidėti prie ilgesnės gyvenimo trukmės, jei vaistų pagalba pagerėja žmogaus emocinė būsena ir sumažėja problemų dėl elgesio.

Kokie veiksniai didina mirties riziką jų slaugomiems demencija sergantiems žmonėms?

• Delyras: ūmūs sąmonės sutrikimai, dažnai pasireiškiantys dėl infekcijų, gali lemti spartesnę ligos eigą ir mirtį.
• Kritimai ir šlaunikaulio lūžiai: dėl suprastėjusios koordinacijos ir silpnumo demencija sergantys žmonės dažniau patiria kritimus bei rimtus lūžius, kurie didina mirtingumą.
• Pragulos: ilgai gulint nejudant, atsiranda odos pažeidimų (pragulos), o tai kelia dar didesnę mirties riziką.
• Kasdienių veiklų praradimas: kai žmogus jau nebegali atlikti elementarių veiksmų, tokių kaip apsirengti, nusiprausti ar valgyti, ženkliai padidėja mirties tikimybė.
• Pneumonija: plaučių uždegimas dažnas demencija sergančių žmonių mirties priežastis.
• Labai garbus amžius: vyresni nei 85 metų asmenys turi žymiai didesnę riziką.

Kaip priimti sprendimus dėl demencija sergančiųjų priežiūros?

Prireikus nuspręsti dėl artimųjų priežiūros vietos, naudinga žinoti, kokie veiksniai gali turėti teigiamos ar neigiamos įtakos jų sveikatai ir gyvenimo trukmei. Tai padeda ne tik pasirinkti geriausią priežiūros būdą, bet ir susidaryti realius lūkesčius dėl ligos eigos bei artimųjų savijautos.