Riešutų traiškiklio stemplė (hipertenzinė peristaltika)

Riešutų traiškytuvo stemplė (dar vadinama nutcracker stemplė) – reta, bet įdomi stemplės veiklos sutrikimų forma. Ji priklauso tiems patiems sutrikimams kaip ir jackhammer bei difuziniai stemplės spazmai, kai raumenų judesiai tampa neįprasti, nors iš išorės simptomai gali priminti kitas virškinimo bėdas. Nors oficialiai diagnostikuojama retai, manoma, kad iš tiesų šis sutrikimas pasitaiko dažniau, nes simptomai neretai painiojami su refliukso liga.

Kas būdinga riešutų traiškytuvo stemplės sutrikimui

Šią būklę lemia labai stiprūs, bet ritmingi ir koordinuoti stemplės raumenų susitraukimai. Tokio tipo spazmai dažniau pasireiškia moterims, ypač vyresnio amžiaus, ir yra dažnesni tarp šviesiaodžių asmenų. Paprastai, sutrikus šiai funkcijai, žmogus dažniau jaučia skausmą krūtinėje, o rijimo sunkumai neretai būna ne tokie ryškūs kaip esant kitoms stemplės spazmų formoms. Kai kuriais atvejais maistas gali įstrigti stemplėje, bet pagrindinis skundas – diskomfortas ar skausmas krūtinės srityje.

Galimos priežastys

Tikslios šio sutrikimo priežastys vis dar nėra aiškios. Manoma, kad tam įtakos gali turėti refliukso liga, sutrikusi nervų veikla ar net netipinė reakcija į tam tikrą medžiagą – acetilcholiną, kuri dalyvauja perduodant signalus raumenims.

Kokie pasitaiko simptomai

• Skausmas ar nemalonus pojūtis krūtinėje
• Rijimo sunkumai (disfagija), kurie gali pasireikšti tiek su kietu, tiek su skystu maistu, ir kartais būti nenuolatiniai
• Maisto atpylimas
• Refliukso pojūtis

Neretai žmonės nejaučia jokių ryškių simptomų – kartais šis sutrikimas būna atrandamas visai atsitiktinai atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Kai kuriems žmonėms stebima stipresnė, jautresnė ir standesnė stemplė.

Kaip nustatoma riešutų traiškytuvo stemplė

Pagrindiniai diagnostikos metodai

• Bario kontrastinis rentgenas: pacientui nurijus barį, atliekamos rentgeno nuotraukos, leidžiančios stebėti stemplės judesius ir pastebėti galimus spazmus ar susiaurėjimus. Kai kuriems žmonėms po tyrimo gali užkietėti viduriai, tad rekomenduojama gerti daugiau vandens ar naudoti lengvą laisvinamąjį.
• Kompiuterinė tomografija (KT): tyrimo metu galima aptikti storėjančią stemplės sienelę, tačiau toks pakitimas galimas ir esant kitoms ligoms, taigi prireikus atliekami išsamesni tyrimai.
• Aukšto dažnio ultragarsas: padeda atskirti skirtingas stemplės motorikos sutrikimų formas, įskaitant nutcracker, jackhammer ir difuzinius spazmus.
• Stemplės manometrija: per nosį įvedama plona slėgiui jautri zonda, kuri matuoja stemplės raumenų susitraukimo stiprumą ir spaudimą rijimo metu. Procedūros metu galima jausti diskomfortą, tačiau naudojamas vietinis nuskausminimas.
• Endoskopinis tyrimas (EGD): padeda atmesti kitas stemplės ar skrandžio ligas (pvz., išvaržą ar refliuksą), bet pats savaime šio sutrikimo nenustato.

Gydymo galimybės

Gydymas parenkamas individualiai, dažnai priklausomai nuo simptomų intensyvumo. Dažniausiai vartojami šie metodai:

• Kai kurie vaistai, tokie kaip kalcio kanalų blokatoriai, nitratai ar fosfodiesterazės inhibitoriai, padeda sumažinti raumenų spazmus.
• Botulino toksino injekcija virš apatinių stemplės rauko – trumpalaikis palengvėjimas, nes ši medžiaga slopina acetilcholino išsiskyrimą ir silpnina raumenų susitraukimus.
• Protonų siurblio inhibitoriai dažniau skiriami, jei pastebima refliukso požymių.
• Tricikliai antidepresantai taip pat gali būti veiksmingi gydant motorikos sutrikimus.
• Balioninė stemplės plėtra – procedūra, kai stemplė praplečiama specialiu balionu. Ši intervencija dažniausiai atliekama pacientui taikant nejautrą ir leidžia pagerinti maisto pratekėjimą.

Prieš planuojant procedūrą pacientui gali būti duodami specialūs nurodymai dėl maisto ar skysčių ribojimo.

Kada gali būti siūloma operacija

Jei medikamentiniai ir intervenciniai metodai neveiksmingi, kartais rekomenduojama chirurginė pagalba – miotomija. Dažniausiai naudojamas minimaliai invazinis metodas – mažas pjūvis virš bambos, per kurį nupjaunamas dalis stemplės raumenų. Taip sumažėja raumenų spazmai, tačiau ne visiems pacientams tai duoda ilgalaikį efektą – kartais netgi būklė gali pablogėti.

Chirurginės intervencijos metu gali būti pažeisti kaimyniniai organai – blužnis, kepenys, skrandis, o taip pat galimos infekcijos ar nepageidaujamos reakcijos į nejautros priemones.

Ligos eiga ir prognozė

Daliai žmonių simptomai gali sušvelnėti savaime per kelerius metus net ir be didesnio gydymo. Visgi, jei šis sutrikimas trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į gydytojus – jie padės rasti tinkamiausią pagalbos būdą.