Kas yra persodinto audinio prieš šeimininką reakcija?

Kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių persodinimas gali padėti gydyti įvairias kraujo ligas ir vėžinius susirgimus, tačiau ši procedūra nėra be rizikos. Viena rimčiausių komplikacijų po tokio gydymo yra transplantato prieš šeimininką liga – sutrikimas, kai donoro ląstelės ima pulti paciento organizmo audinius. Šis reiškinys žinomas kaip transplantato prieš šeimininką liga, arba santrumpa TPŠL.

Transplantato prieš šeimininką liga: kas tai?

TPŠL išsivysto po allogeninės transplantacijos, kai kamieninės ląstelės ar kaulų čiulpai paimami iš kito žmogaus. Donoro imuninių ląstelių neatitikimas su recipiento audiniais lemia klaidingą atpažinimą ir imuninį atsaką, dėl kurio pažeidžiami įvairūs organai. Ši būklė gali pasireikšti tiek netrukus po transplantacijos, tiek vėlesniu laikotarpiu.

TPŠL tipai

• Ūminė TPŠL paprastai atsiranda per pirmąsias 100 dienų po transplantacijos. Dažniausiai pažeidžiama oda, žarnynas ir kepenys.
• Lėtinė TPŠL vystosi praėjus daugiau nei 100 dienų po procedūros. Jos eiga platesnė, gali apimti ne tik odą ar virškinimo traktą, bet ir plaučius, akis, burną, nervų sistemą ar šlapimo-kilmės organus.
• Yra ir persidengiančių ligos formų, kai simptomai neatitinka tik ūminės ar tik lėtinės formos.

Kam didžiausia TPŠL rizika?

Ne kiekvienam pacientui po transplantacijos išsivysto TPŠL, tačiau tam tikri rizikos veiksniai padidina šią tikimybę:

• Vyresnis donorų ir recipientų amžius
• Aukštesnio nei vidutinio laipsnio donoro ir recipiento suderinamumo skirtumai (ypač pagal žmogaus leukocitų antigenus)
• Moterų donorės, turėjusios nėštumų
• Viso kūno apšvitinimas iki transplantacijos
• Donorės moterys ir recipientai vyrai
• Kamieninių ląstelių mobilizavimo agentų naudojimas
• Patirta ūminė TPŠL anksčiau

Pagrindinės TPŠL priežastys

Šią sunkią komplikaciją lemia genetinis nesuderinamumas, ypač tam tikrų audinių suderinamumo kompleksų (HLA). Net ir kruopščiai parinkus donorą, visiškai išvengti atitikimo neatitikimų beveik neįmanoma. Transplantacijos procese transplantuotos imuninės ląstelės dėl menkiausių genetinių skirtumų gali pradėti atakuoti organizmo audinius, laikydamos juos svetimais.

Kaip pasireiškia TPŠL?

Ligos simptomų gali būti labai įvairių ir jie priklauso nuo paveikto organo ar sistemų:

• Odos pokyčiai: bėrimas, niežulys, odos sausumas ar sukietėjimas (ypač lėtinės formos atveju – sclerodermos tipo pažeidimai)
• Virškinimo sistema: nuolatinė ar ūmi viduriavimas, pilvo skausmai, svorio kritimas
• Kepenys: padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje, odos ir akių pageltimas
• Plaučiai: dusulys, kosulys, sunkumas kvėpuojant
• Akys: sausėjimas, deginimas, ašarojimo sumažėjimas
• Burnos ertmė: skausmingos erozijos, dantenų pakitimai, lichen planus tipo bėrimai

Simptomai gali būti lengvi, bet kai kuriems pacientams išsivysto sunki, gyvybei pavojinga eiga. Pavyzdžiui, lėtinė TPŠL su akių problemomis paprastai lemia blogesnę žmogaus prognozę. Taip pat kai kurios burnos gleivinės būklės gali padidinti burnos vėžio riziką.

TPŠL ir jos diagnostika

Diagnozuojant šią ligą, svarbu atskirti TPŠL nuo kitų po persodinimo galimų komplikacijų. Vertinama simptomų raida, laikas po transplantacijos, atliekami laboratoriniai bei instrumentiniai tyrimai ir, prireikus, paimami audinių mėginiai. Diagnozę dažnai lemia būdingų simptomų visuma kartu su audinių tyrimų rezultatais.

• Odos, kepenų ar virškinamojo trakto biopsija
• Funkciniai plaučių, kepenų, ašarų liaukų tyrimai
• Vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, pilvo ar krūtinės KT

Liga įvertinama ir pagal sunkumo laipsnį, tam taikomi skirtingi balai ir klasifikacijos priklausomai nuo pažeistų organų ir simptomų intensyvumo.

TPŠL gydymo galimybės

TPŠL gydymo pagrindas – imuninės sistemos nuslopinimas. Dažniausiai naudojami kortikosteroidai (pvz., prednizolonas, metilprednizolonas), kurie slopina T limfocitų aktyvumą ir imunines reakcijas.

• Nedideliems odos pažeidimams taikomi išoriniai steroidų preparatai, stipresnėms formoms – geriamieji ar leidžiami kortikosteroidai.
• Vidutinio ar sunkesnio gydymo atvejais skiriami papildomi imunosupresantai: ruksolitinibas, mikofenolato mofetilis, takrolimuzas, metotreksatas, sirolimuzas, infliksimabas ir kiti.
• Profilaktikai arba esant atsparumui steroidams taikomi kelių vaistų deriniai.

Esant TPŠL, itin svarbu atidžiai subalansuoti imuniteto slopinimą, nes pernelyg sumažinus gynybines organizmo galias padidėja infekcijų bei kai kurių vėžio formų atsinaujinimo pavojus. Tačiau saikinga TPŠL eiga kartais gali padėti naikinti likusias vėžines ląsteles (vadinamasis transplantato prieš naviką efektas).

Gyvenimas su TPŠL: kaip sau padėti kasdien?

Kiekvieno paciento TPŠL eiga skiriasi, o gydymo ir gyvenimo kokybė priklauso ir nuo papildomų priežiūros priemonių. Svarbiausia – aktyviai rūpintis savijauta ir imtis priemonių, padedančių įveikti ligos padarinius.

• Lengvas fizinis aktyvumas padeda mažinti nuovargį, palaikyti judrumą ir raumenų masę – net ilgesni pasivaikščiojimai naudingai veikia širdies, plaučių funkciją, nuotaiką.
• Nuolatinis odos drėkinimas sumažina tempimą, niežulį ir uždegimą. Rekomenduojami gausūs, be kvapiklių, drėkikliai, ypač po dušo ir dienos eigoje.
• Venkite aptemptų rūbų – stenkitės dėvėti lengvus, kvėpuojančius audinius, o būdami lauke, visada naudokite apsauginį kremą nuo saulės.
• Esant žarnyno pažeidimams, svarbu vengti ląstelienos, rinktis energingą, bet lengvai virškinamą maistą. Staigus viduriavimas sumažinamas laikantis bananų, ryžių, obuolių, skrebučių dietos.
• Mitybos specialisto pagalba gali padėti palaikyti reikiamą kalorijų ir baltymų kiekį, ypač netenkant svorio.
• Jei TPŠL paveikia lytinius organus, moterims gali padėti estrogeno tepalai arba dilatatoriai, vyrams – testosterono papildai; kai kuriais atvejais prireikia gydytojų specializuotos pagalbos.
• Kvėpavimo pratimai ir relaksacijos technikos (pavyzdžiui, gilus kvėpavimas diafragma, progresyvus raumenų atpalaidavimas) padeda sumažinti stresą, pagerinti savisaugą.
• Bendravimas su artimaisiais ir palaikymo grupėmis padeda įveikti emocinius sunkumus.

TPŠL prognozė ir gyvenimo trukmė

Gydymo sėkmę lemia daugybė veiksnių, tarp jų – parinktas gydymas, ligos sunkumas ir individuali organizmo reakcija. Tyrimai rodo, kad apie pusė pacientų, kuriems taikomas gydymas kortikosteroidais, išgyvena ilgiau nei penkerius metus nuo TPŠL diagnozės. Tačiau kai kuriais atvejais liga atsinaujina, o lėtinė TPŠL neretai tampa sunkiu ir sunykimą, didina infekcijų riziką bei mirtingumą.

Ką svarbu žinoti?

Transplantato prieš šeimininką liga – dažna ir pavojinga komplikacija po tam tikrų transplantacijų. Simptomai paprastai prasideda odoje, tačiau laikui bėgant gali paveikti visą kūną. Nors ši būklė gali būti pavojinga gyvybei, tinkamai parinktas gydymas ir savirūpa leidžia daugumai žmonių pasiekti ženklią gyvenimo kokybės pagerėjimą. Ilgalaikis gydytojų stebėjimas, atidžių mitybos, judėjimo, odos priežiūros ir emocinės sveikatos priemonių taikymas leidžia išlaikyti kasdienio gyvenimo pilnatvę net susiduriant su šia sudėtinga liga.