2 tipo diabeto komplikacijos: kokios jos?

2 tipo cukrinis diabetas – tai ilgalaikė liga, kuri atsiranda tuomet, kai kraujyje susikaupia per daug gliukozės. Tokia būklė lemia lėtinį uždegimą, todėl gali paveikti įvairias organizmo sistemas: širdį, kraujagysles, nervus, akis, inkstus ir daugiau organų.

Rizikos veiksniai ir komplikacijų valdymas

Žmonės, sergantys 2 tipo diabetu, paprastai susiduria ir su kitomis rimtomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip didesnis širdies ir kraujagyslių ligų, inkstų ar akių pažeidimo pavojus. Kuo ilgiau asmuo serga diabetu, tuo didesnė tikimybė, kad laikui bėgant atsiras komplikacijos. Tačiau reguliariai stebint cukraus kiekį kraujyje ir laikantis gydytojo rekomendacijų, galima reikšmingai sumažinti šioms komplikacijoms išsivystyti reikalingą riziką.

Pagrindinės komplikacijos

Širdies ir kraujagyslių ligos

Sergantieji diabetu dažniau nei kiti patiria širdies ligų ar insulto simptomų, nes didelis gliukozės kiekis palaipsniui pažeidžia kraujagysles ir širdies raumenį. Diabetas dažnai susijęs su padidėjusiu „blogojo“ (MTL) cholesterolio lygiu, kuris skatina arterijų siaurėjimą ir standumą dėl riebalinių apnašų kaupimosi – tai aortosklerozė.

Dažnai diabetui būdinga ir arterinė hipertenzija. Padidėjęs kraujo spaudimas ne tik didina širdies ligų ir insulto riziką, bet ir kenkia inkstams bei akims. Reguliarus kraujo spaudimo tikrinimas ir gydytojo paskirti vaistai padeda kontroliuoti šią būseną.

Insultas įvyksta, kai galvos smegenyse susiformuoja kraujo krešulys ir sutrikdo kraujotaką bei deguonies tiekimą. Tarp įspėjamųjų ženklų – vienašalis silpnumas, staigūs kalbos ar pusiausvyros sutrikimai, regėjimo problemos ar aštrus galvos skausmas.

Širdies priepuolis pasireiškia, kai kraujo krešulys blokuoja kraujotaką širdies raumenyje. Tipiški simptomai: skausmas ar spaudimas krūtinėje, dusulys, pykinimas, šaltas prakaitas, skausmas nugaroje, kakle ar žandikaulyje. Šioms būklėms reikalinga skubi medicininė pagalba.

Esant širdies nepakankamumui, širdis nepajėgia tinkamai paduoti kraujo organizmui. Būdingi požymiai – dusulys, nuovargis, kojų ar pilvo tinimas, taip pat kosulys ir dezorientacija.

Inkstų pažeidimas

Diabetinė nefropatija – pagrindinė lėtinių inkstų ligų priežastis. Kai gliukozės kiekis nuolat per didelis, inkstai tampa priversti filtruoti neįprastai daug kraujo. Dėl to jie alinami, pradeda pasišalinti baltymas su šlapimu, o ilgainiui inkstų funkcija blogėja. Jei inkstai pažeidžiami stipriai, gali prireikti dializės ar transplantacijos.

Įvertinti inkstų darbą padeda tam tikri šlapimo tyrimai. Ankstyvas pažeidimų pastebėjimas leidžia sulėtinti ligos progresavimą, o reguliari kraujospūdžio ir gliukozės kontrolė apsaugo nuo tolesnio inkstų pažeidimo.

Regėjimo sutrikimai

Diabetinė retinopatija – akių būklė, galinti sukelti silpną regėjimą ar net aklumą. Per didelis gliukozės kiekis pažeidžia tinklainės kraujagysles, skatina kataraktos ar glaukomos susidarymą. Norint laiku pastebėti pokyčius, diabetu sergantys žmonės turėtų bent kartą per metus pasitikrinti akis. Gliukozės kontrolė taip pat mažina regos komplikacijų riziką.

Žaizdų gijimo problemos

Didelis cukraus kiekis kraujyje sulėtina natūralius žaizdų gijimo procesus, ypač pėdose. Dėl nervų pažeidimų prarandamas jautrumas, todėl dūriai ar įbrėžimai gali likti nepastebėti ir virsti opomis. Tokios negyjančios žaizdos dažnai užsikrečia ir kelia grėsmę galūnei. Kasdienė pėdų apžiūra, tinkama avalynė, nuolatinis gydytojo stebėjimas ir kraujo gliukozės valdymas sumažina komplikacijų tikimybę.

Nervų pažeidimai

• Periferinė neuropatija: Dažniausiai pasitaiko diabetu sergantiems žmonėms. Pirmiausia pažeidžiamos pėdos ir kojos, kartais rankos. Pojūčiai gali kisti nuo dilgčiojimo, nutirpimo iki skausmo ar pernelyg didelio jautrumo. Ši būklė padidina pavojų atsirasti pėdos opoms, pūslėms, pusiausvyros sutrikimams bei kritimams.
• Autonominė neuropatija: Pažeidžiami vidaus organus reguliuojantys nervai. Gali sutrikti širdies darbas, kraujospūdis, virškinimas, šlapinimasis, lytinių organų veikla ar prakaitavimas. Paveikiami įvairūs organizmo procesai.
• Mononeuropatija: Dažniausiai pasitaiko pavienių nervų pažeidimas, pavyzdžiui, rankoje ar kojoje. Galimas užspausto nervo sindromas, pvz., riešo kanalo sindromas.
• Proksimalinė neuropatija: Retesnė, dažnai būdinga klubo, sėdmens ar šlaunies raumenims. Gali sukelti vienpusį skausmą ar silpnumą, raumenų atrofiją. Simptomai paprastai išnyksta arba sumažėja per kelis mėnesius ar metus.

Gydytojai nervų pažeidimus nustato pagal apžiūrą, kraujo tekėjimo tyrimus ar papildomus testus. Priklausomai nuo problemos tipo, gydymui skiriami vaistai, fizioterapija ar ortopedinės priemonės.

Odos problemos

Diabetu sergantiems asmenims būdingi ir įvairūs odos negalavimai – nuo bakterinių ir grybelinių infekcijų iki niežulio, bėrimų, dėmių ar pūslinių darinų. Dalis šių sutrikimų nėra pavojingi, tačiau kai kurios infekcijos gali tapti rimtos. Siekiant apsaugoti odą, svarbu ją reguliariai valyti, vengti karštų vonių, naudoti drėkinančias priemones (ne tarpupirščiuose), rūpestingai gydyti net mažus įbrėžimus. Kilus klausimų dėl odos būklės, pravartu pasitarti su gydytoju ar dermatologu.

Burnos sveikata

Padidėjęs polinkis į dantenų ligas ir burnos infekcijas būdingas daugeliui diabetu sergančiųjų. Tai gali sukelti dantenų skausmą, dantų netekimą ar ilgai trunkantį blogą burnos kvapą. Taip pat dažnesnė burnos sausuma, dantenų uždegimai, grybelinės infekcijos, kandidozė. Burnos problemų prevencijai svarbu reguliariai valytis dantis, naudoti tarpdančių siūlą, lankytis pas odontologą ir apžiūrėti burną savarankiškai.

Psichologinės problemos

Nustatyta, kad depresija dažniau pasitaiko tarp žmonių, sergančių diabetu. Tai sietina su dideliu kasdienių ligos valdymo krūviu, prastesne glikemijos kontrole ar dalinai su kitomis komplikacijomis. Simptomai dažniausiai pasireiškia kaip liūdesys, vienatvė, apatija, prarastas susidomėjimas veikla, miego ar apetito pokyčiai, gali būti ir nuolatiniai kūno skausmai, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai. Psichologinė pagalba gali pagerinti tiek savijautą, tiek diabeto kontrolę.

Kaip sumažinti komplikacijų pavojų?

• Reguliariai matuokite cukraus kiekį ir laiku koreguokite gydymą.
• Laikykitės subalansuotos mitybos principų.
• Būkite fiziškai aktyvūs.
• Stebėkite kraujospūdį, cholesterolio rodiklius.
• Išlaikykite tinkamą kūno svorį.
• Periodiškai tikrinkitės pas gydytoją.
• Vartokite paskirtus vaistus ir nevartokite savarankiškai neskirtų preparatų.
• Venkite rūkymo arba meskite rūkyti, jei šiuo metu rūkote.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei pastebite bet kokius naujus simptomus, pasikeitimus savo organizme ar įtariate komplikacijas, reikėtų nedelsti – pasitarkite su gydytoju. Gali prireikti papildomų ištyrimų ar specialistų konsultacijų. Ankstyvas problemų nustatymas leidžia užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams ir laiku imtis tinkamo gydymo.

Kasdienė savipriežiūra ir pozityvus požiūris

Diabetas gali būti iššūkis, tačiau ne visi sergantieji patiria sunkias komplikacijas. Svarbu dėmesį sutelkti į sveikus kasdienius įpročius ir kiekvieną dieną daryti vis ką nors gero savo sveikatai. Kiekvienas žingsnis rūpinantis savimi yra investicija į geresnę savijautą ir ilgalaikę sveikatą – pradėti niekada nevėlu.