Plaučių embolijos gydymas ir valdymas

Plaučių embolija (PE) – tai būklė, kai kraujo krešulys, vadinamas embolu, užkemša pagrindinę plaučių arteriją. Dažniausiai tokie krešuliai susiformuoja giliose kojų venose (giliosios venų trombozė) ir iš ten patenka į plaučius per kraujotaką.

Pagrindinis gydymo tikslas

Svarbiausia gydant plaučių emboliją – užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip pasikartojantys krešuliai, dešiniojo širdies skilvelio nepakankamumas, šokas ar net mirtis. Jei diagnozė nustatoma greitai ir pradedamas tinkamas gydymas, didžioji dalis pacientų pasveiksta be ilgalaikių pasekmių.

Kas nutinka organizmui?

Kai krešulys užkemša plaučių arteriją, stipriai išauga spaudimas širdies dešiniajame skilvelyje. Dėl to širdžiai tampa sunku išstumti kraują į plaučius, todėl gali atsirasti žemas kraujo spaudimas, širdies ritmo sutrikimų ir, sunkiais atvejais, kardiogeninis šokas. Vėlyvos komplikacijos gali pasireikšti vystantis nuolatiniam plaučių spaudimo padidėjimui ir kvėpavimo nepakankamumui.

Kaip pasirenkamas gydymas?

Kiekvieno paciento gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, kraujavimo rizikos bei sveikatos būklės prieš įvykstant trombozei. Plaučių embolijos atvejai klasifikuojami į keturias grupes pagal sunkumą:

• Mažos rizikos PE – pacientas stabilios būklės, širdies funkcija nenukentėjusi.
• Tarpinės rizikos PE – nors kraujo spaudimas stabilus, nustatomi širdies apkrovos požymiai ar padidėję širdies fermentai.
• Aukštos rizikos PE – nestabili hemodinamika, ryškus spaudimo sumažėjimas, reikia specialių vaistų palaikyti kraujo spaudimą.

Apie pusę-šeštadalis hospitalizuotų pacientų patenka į mažiausios rizikos grupę, tačiau maždaug 5% atvejų embolija išsivysto pavojinga gyvybei.

Antikoaguliantai – gydymo pagrindas

Pagrindinis gydymo būdas – kraujo krešėjimą mažinantys vaistai, dar vadinami antikoaguliantais. Jie padeda išvengti naujų krešulių susidarymo ir sumažina plaučių embolijos pasikartojimo bei komplikacijų riziką.

• Heparinas – skiriamas lašinėmis arba injekcijomis į poodį.
• Mažos molekulinės masės heparinas – dažnai naudojami irgi poodiniai švirkštimai.
• Fondaparinuksas – leidžiamas į poodį.
• Tiesioginio veikimo geriamieji antikoaguliantai (pvz., rivaroksabanas, dabigatranas) – vartojami tabletėmis.
• Varfarinas – taip pat geriamasis, tačiau reikia reguliariai stebėti kraujo parametrus.

Kurį vaistą pasirinkti gydytojai sprendžia pagal bendrą paciento sveikatą, kraujavimo riziką ir kitus veiksnius.

Kaip elgiamasi sunkiais atvejais?

Jeigu krešulys labai didelis arba situacija pavojinga gyvybei, taikomos pažangios ir invazinės procedūros. Kai kuriais atvejais skiriama trombolizė – vaistai, kurie ne tik stabdo krešulių susidarymą, bet ir aktyviai juos tirpina. Šie vaistai naudojami, kai dėl krešulio vystosi ypač pavojingas spaudimo sumažėjimas ar organų funkcijos sutrikimas.

Kai tromboliziniai vaistai nepadeda ar jų vartoti negalima, sprendžiama dėl mechaninio krešulio pašalinimo – embolektomijos:

• Kateterinė embolektomija – minimaliai invazinė, kai per mažą pjūvį į didžiąją veną įvedamas specialus kateteris ir krešulys šalinamas ar suskaidomas tiesiai plaučių kraujagyslėje.
• Atvira chirurginė embolektomija – sudėtingesnė operacija, kai atveriamas krūtinės ląstos kaulas ir dėka širdies-plaučių aparato krešulys pašalinamas tiesiogiai iš arterijos.

Kas daroma, jei gydymas neveiksmingas?

Kai nepaisant kraują skystinančių vaistų krešuliai ir toliau atsiranda, gali būti taikomas specialus filtras apatinėje tuščiojoje venoje (IVC filtras). Tai į mažą pjūvį įstatomas mažas vielinis filtras, kuris sulaiko iš kojų keliaujančius krešulius ir neleidžia jiems pasiekti plaučių.

IVC filtras dažniausiai laikomas laikinai, tačiau tam tikrais atvejais jis gali būti paliekamas visam laikui, pavyzdžiui, kai kraują skystinančių vaistų vartoti negalima arba jų tenka atsisakyti dėl gretutinių ligų.

Gydymo trukmė ir paciento priežiūra

Kiek laiko reikės vartoti vaistus, priklauso nuo įvairių aplinkybių – ligos sunkumo, kraujavimo rizikos, gydymo efektyvumo. Jei tenka vartoti antikoaguliantus, svarbu laikytis paskirto vartojimo režimo ir atkreipti dėmesį į galimus kraujavimo požymius: dantenų kraujavimą, mėlynes, gausesnes menstruacijas. Jei kraujavimas tampa gausus, svarbu kreiptis į medikus.

Pravartu nešioti medicininę apyrankę ar ženkliuką su vartojamų vaistų informacija – taip reikiama informacija bus lengvai pasiekiama skubios pagalbos atveju.

Kodėl svarbu ieškoti priežasties?

Plaučių embolija kartais išsivysto dėl padidėjusio kraujo krešėjimo polinkio (trombofilijos). Diagnozavus PE, gydytojai dažnai ieško, ar nebuvo įgimtų ar įgytų rizikos veiksnių: vėžio, operacijų, ilgo imobilizavimo, hormoninių vaistų, rūkymo ar nutukimo.

Yra nemažai paveldimų trombofilijų tipų, pavyzdžiui:

• V faktoriaus Leideno mutacija
• Baltymo C ar S stoka
• Antitrombino trūkumas

Tokiais atvejais gali būti atlikti specialūs kraujo tyrimai, o šeimoje nustačius paveldimas formas – kartais rekomenduojama pasikonsultuoti su genetiku.

Apibendrinimas

Plaučių embolija – tai rimtas ir potencialiai pavojingas kraujo krešulys, galintis užblokuoti plaučių kraujotaką. Pagrindinis gydymo tikslas – užkirsti kelią tolesniam krešulio augimui ir naujų trombų susidarymui, taip pat sumažinti komplikacijų riziką.

Gydymas grindžiamas kraują skystinančiais vaistais, o sunkiais atvejais taikomos papildomos, pažangios procedūros. Pilnas pasveikimas galimas priklausomai nuo krešulio dydžio, individualios rizikos ir ligos priežasčių.