Kaip suaugusiesiems diagnozuojamas vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimas – tai dažnas negalavimas, kai tuštinimasis tampa retas, sunkus ar skausmingas, o išmatos – kietos arba mažos. Tai reiškia tuštinimąsi rečiau nei tris kartus per savaitę. Ši būklė gali pasireikšti nepriklausomai nuo kitų sutrikimų arba būti įvairių sveikatos problemų, pavyzdžiui, silpnos skydliaukės veiklos, nervų ligų, kai kurių vaistų vartojimo, vandens trūkumo organizme ar rimtesnių priežasčių, tokių kaip žarnyno nepraeinamumas ar onkologiniai susirgimai, pasekmė.

Kas yra lėtinis vidurių užkietėjimas

Lėtinio vidurių užkietėjimo atveju žmogus tuštinasi rečiau nei tris kartus per savaitę, išmatos būna kietos ar sunkiai pasišalinančios, o simptomai išlieka ilgiau nei šešis mėnesius.

Pagrindinės priežastys

Vidurių užkietėjimas dažnai atsiranda dėl gyvenimo būdo veiksnių: mažo fizinio aktyvumo, netinkamos mitybos (ypač stokojant skaidulų), skysčių trūkumo. Jį gali sukelti ir tam tikri vaistai, įvairios ligos – pavyzdžiui, nėštumas, cukrinis diabetas, nervų sistemos pažeidimai arba anatominių pokyčių žarnyne. Kartais tiksli priežastis lieka neaiški.

Kaip nustatomas vidurių užkietėjimas

Nors dažnai pakanka pokalbio apie sveikatos istoriją ir fizinio ištyrimo, kartais prireikia atlikti ir papildomų tyrimų. Vertinant suaugusiųjų vidurių užkietėjimą, svarbu išskirti galimas priežastis ir įvertinti simptomus, kurie gali rodyti rimtesnius sutrikimus.

Sveikatos istorijos apklausa

Pirmiausia medikas apklausia dėl jau buvusių ligų, visų vartojamų vaistų (taip pat vidurius laisvinančių ar papildų). Dažnai domimasi:

• Kokius vaistus vartojate?
• Ar sergate skydliaukės, cukriniu diabetu arba nervų ligomis?
• Ar buvo atliktos pilvo operacijos?
• Kokia jūsų mityba, kiek vartojate skysčių ir kiek judate?

Taip pat teiraujamasi apie simptomus: ar juntate pilvo skausmą, pūtimą, mėšlungį? Ar per paskutinį laiką pastebėjote kraujo išmatose arba netikėtai sumažėjo svoris? Ar pasitaikė ilgalaikis įtempimas ar būtinybė padėti rankomis tuštinantis?

Galiausiai aptariami išmatų ypatumai – forma, spalva, konsistencija. Dažnai naudojama Bristolio išmatų skalė, kuri padeda išaiškinti tuštinimosi pobūdį.

Fizinis ištyrimas

Fizinis ištyrimas prasideda nuo gyvybinių rodiklių, svorio matavimo. Tolesnio apžiūros metu rankomis apčiuopiamas pilvas, įvertinama, ar nėra jautrumo, patinimų ar gumbų, auskultuojama virškinamojo trakto veikla.

Taip pat apžiūrima išangės sritis – ieškoma hemorojinių mazgų ar gleivinės trūkimų. Specialistas gali patikrinti refleksus šalia išangės ir paprašyti įtempti raumenis, taip vertindamas galimą dubens dugno funkcijos sutrikimą arba ištikti rectumą pirštu – tai leidžia įvertinti raumenų tonusą, sukietėjimus, mases ar kitus pakitimus.

Tyrimai ir diagnostika

Papildomi tyrimai atliekami tuomet, kai įtariamos specifinės priežastys arba pastebima simptomų, rodančių rimtesnius sutrikimus. Dažniausiai skiriami kraujo tyrimai, tokie kaip bendrasis kraujo tyrimas, gliukozės kiekis kraujyje, skydliaukės hormonai ar kita. Jei įtariama žarnyno liga ar navikas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kolonoskopiją – ypač jei atsiranda kraujo išmatose, staigus svorio kritimas, mažakraujystė dėl geležies trūkumo, stiprus pilvo pūtimas, naujai atsiradęs užkietėjimas be aiškios priežasties ar šeimos istorijoje yra žarnyno navikų. Kolonoskopija taip pat siūloma vyresniems nei 45 metų žmonėms, kuriems atlikta mažiau profilaktinių tyrimų, ar ruošiantis vėžio ar kitoms žarnų operacijoms.

Vaizdiniai ir funkciniai tyrimai

Kai kuriais atvejais reikia atlikti rentgeno tyrimus, pavyzdžiui, įtariant žarnyno nepraeinamumą. Gali būti skiriamas storosios žarnos pasiskirstymo tyrimas, kurio metu vertinama, kaip greitai per žarnyną juda išmatos.

• Anorektinė manometrija – tyrimas, vertinantis išangės sfinkterio ir gretimų raumenų veiklą.
• Baliono pašalinimo testas – matuojama, per kiek laiko žmogus gali pašalinti pripildytą balionėlį iš tiesiosios žarnos.
• Defekografija – rentgeno arba magnetinio rezonanso tyrimas, rodantis tiesiosios žarnos ir išangės veiklą tuštinimosi metu.

Kada reikalinga gydytojo pagalba

Nors dažniausiai vidurių užkietėjimas nepavojingas, jis gali būti kitų ligų požymis. Ypač svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei užkietėjimas trunka ilgai, stiprėja ar yra naujas, kartu pasireiškia kraujavimas iš išangės, svorio kritimas, karščiavimas, vėmimas ar stiprus skausmas. Svarbu rūpintis savo sveikata ir, kilus klausimams, kreiptis pagalbos, kad būtų laiku diagnozuotos ir gydomos galimos rimtesnės sveikatos problemos.