Alzheimerio ligos gydymo galimybės šiandien

Alzheimerio liga – tai nervų sistemos sutrikimas, kuris laikui bėgant veikia žmogaus atmintį, mąstymo gebėjimus ir elgesį. Nors šiuo metu išgydyti šios ligos negalima, siūlomi įvairūs metodai, padedantys valdyti simptomus ir sulėtinti ligos eigą. Patyrę, jog pats ar artimas žmogus susidūrė su šia diagnoze, galite jausti baimę ar neapibrėžtumą, tačiau žinotina – egzistuoja skirtingi būdai pagerinti kasdienybę net ir gyvenant su Alzheimeriu.

Vaistai ir jų paskirtis

Pagrindinis Alzheimerio gydymo ramstis – įvairūs vaistai, galintys sulėtinti simptomų stiprėjimą ir paspartinti paciento gerovę. Šie preparatai skirstomi į kelias grupes, priklausomai nuo veikimo būdo ir ligos stadijos.

• Cholinesterazės inhibitoriai: Didina neurotransmiterio acetilcholino kiekį smegenyse, kuris itin svarbus mokymosi ir atminties procesams. Dažniausiai skiriami ankstyvoms arba vidutinėms ligos stadijoms. Tai – donepezilis, rivastigminas, galantaminas.
• NMDA receptorių antagonistai: Padedantys reguliuoti glutamato kiekį smegenyse. Perteklinis glutamatas gali pažeisti nervines ląsteles, todėl šie vaistai (pvz., memantinas) dažniausiai taikomi vidutinės ir sunkios formos Alzheimerio atvejais.
• Antikūniniai preparatai: Neseniai pradėti taikyti vaistai, mažinantys kenksmingų baltymų kaupimąsi smegenyse. Šie nauji vaistai orientuoti į ankstyvąsias ligos stadijas ir skiriami infuzijų forma.

Taip pat išrasta transderminė donepezilio forma (pleistras), kuri tinka turintiems rijimo sunkumų ar virškinimo sutrikimų, susijusių su tabletėmis.

Elgesio ir emocijų simptomų korekcija

Be pagrindinių vaistų, kartais prireikia ir papildomų preparatų elgesio, nuotaikų ar miego sutrikimams mažinti. Gydytojas gali paskirti antidepresantus, nerimo mažinimo vaistus, antipsichotikus ar miego pagerinimui skirtus preparatus. Tokios priemonės dažniausiai derinamos su nemedikamentiniais sprendimais ir taikomos tik tuomet, kai kiti metodai būna nepakankamai veiksmingi.

Kiti nemedikamentiniai būdai

Daug dėmesio skiriama ir aplinkos, kasdienės rutinos bei tarpusavio bendravimo koregavimui – ne tik simptomų palengvinimui, bet ir gyvenimo kokybei pagerinti. Šios priemonės dažnai taikomos pirmiausia, nes nesukelia pašalinių poveikių bei vaistų sąveikos rizikos.

• Situacijos analizė: Stebima ir fiksuojama, kas provokuoja nepageidaujamą elgesį. Galbūt žmogus pasijunta neramus po dušo – tuomet galima pasiūlyti vonią arba keisti rutiną. Svarbu tirti priežastis ir ieškoti, kaip efektyviau reaguoti.
• Poreikių atpažinimas: Nemalonaus elgesio priežastis dažnai būna emocinis ar fizinis diskomfortas – skausmas, nuobodulys, aplinkos pokyčiai ar net neaiškiai išreikšti poreikiai. Kartais padeda paprasta empatija, užuojauta ar draugiškas pokalbis.
• Alternatyvi komunikacija: Kai žmogus su Alzheimeriu prašo susitikti su jau mirusia mama, užuot priminus liūdną tiesą, galima paprašyti papasakoti prisiminimus apie mamą. Tokiu būdu taikoma vadinamoji validacijos terapija, kuri dažnai nuramina ir sušvelnina emocijas.

Kasdienės veiklos ir fizinis aktyvumas

Kūno pajudinimas gali būti naudingas tiek nuotaikai, tiek pažinimo funkcijoms. Pasivaikščiojimai, bendra veikla ar tempimo pratimai padeda išsklaidyti monotoniją, gerina savijautą ir net gali padėti išlaikyti kai kuriuos kognityvinius gebėjimus. Taip pat veiksmingos gali būti ir galvosūkių sprendimo, knygų skaitymo ar kitokios protą lavinančios užduotys.

Kita vertus, kasdieniai pažįstami darbai – pavyzdžiui, indų plovimas ar dokumentų rūšiavimas – padeda išvengti vienatvės, stiprina prasmės jausmą ir mažina frustraciją. Kuo daugiau žmogus įtraukiamas į šeimos ar bendruomenės veiklas, tuo labiau švelninami nemalonūs Alzheimerio simptomai.

Papildomos ir alternatyvios priemonės

Ieškant naujų būdų palengvinti ligos eigą, kai kurie kreipiasi į papildus ir natūralias priemones. Deja, iki šiol nėra patikimų įrodymų, kad augaliniai ekstraktai ar maisto papildai iš esmės keistų ligos eigą. Buvo analizuoti įvairūs preparatai, tokie kaip kaprilo rūgštis, kofermentas Q10, koralų kalcis, ginkmedis, huperzinas A ar omega-3 riebalų rūgštys – tačiau įtikinamų rezultatų jie neparodė.

Tyrimų duomenimis, žuvų riebaluose esantys omega-3 riebalų rūgščių vartojimas gali būti naudingas prevencijai, tačiau jau diagnozavus Alzheimerį papildų vartojimas teigiamo poveikio nesuteikia. Vitaminas E buvo vienas iš dažniau tirtų papildų, tačiau jo nauda patvirtinta tik vet viename tyrime, ir tik dėl galimo funkcinio pablogėjimo lėtėjimo.

Ligą suprasti – svarbu

Kai kuriais atvejais paprastas supratimas, kas yra Alzheimeris ir kaip liga vystosi, gali sumažinti frustraciją tiek ligoniui, tiek artimiesiems. Tai padeda atskirti žmogaus valdomą elgesį nuo ligos sukeltų pokyčių ir suteikia daugiau kantrybės bei užuojautos kasdienėje priežiūroje.

Žvilgsnis į ateitį

Alzheimerio gydymas nuolat kinta ir tobulėja. Vis daugiau pasaulyje vystoma naujų vaistų, kurie taikomi naujiems taikiniams smegenyse – pavyzdžiui, jau minėtieji antikūnai, padedantys mažinti žalingus baltymų darinius. Nors šių preparatų veiksmingumas dar tiriamas, jie suteikia vilties dėl dar efektyvesnių būsimų gydymo galimybių.

Šiuo metu gydytojai derina medikamentinius ir nemedikamentinius sprendimus, prižiūri vaistų poveikį ir pritaiko individualiai kiekvienu atveju. Kuo daugiau žinome apie ligos eigą, tuo atidesni ir jautresni galime būti žmogui, kuriam Alzheimeris – kasdienė realybė.