Kaip diagnozuojama juostinė pūslelinė

Juostinė pūslelinė – pakankamai dažna liga, kurią per gyvenimą suserga maždaug vienas iš trijų žmonių. Gali būti, jog jūsų aplinkoje jau yra tekę sutikti asmenų, kurie ja sirgo. Nors ligos požymiai dažnai yra labai būdingi, vis dėlto svarbu pasikonsultuoti su medikais, kad būtų paskirta tinkama diagnostika ir gydymas.

Kaip nustatoma juostinė pūslelinė?

Dažniausiai juostinę pūslelinę medicinos specialistai gali atpažinti vos apžiūrėję bėrimą ir uždavę keletą klausimų apie paciento ligų istoriją. Jei ligos eiga netipiška – tarkime, bėrimas labai išplitęs arba jo visai nėra – kartais prireikia atlikti papildomus laboratorinius tyrimus.

Ką pastebi gydytojas per apžiūrą?

Tipinė juostinės pūslelinės išraiška – odos bėrimas, kuris dažniausiai pasirodo vienoje kūno pusėje ar tam tikroje srityje. Dažnai šį bėrimą lydi niežulys, dilgčiojimas ar deginimas, o vėliau jis pavirsta į pūslines. Gydytojas taip pat pasidomi, ar pacientas praeityje sirgo vėjaraupiais ar buvo nuo jų skiepytas.

Vis dėlto nebūtinai visi ligoniai patiria bėrimą – kai kada jaučiami tik stiprūs, deginantys skausmai (tai vadinama zoster sine herpete). Tuomet diagnozei patikslinti prireikia laboratorinių testų šalia fizinės apžiūros.

Laboratoriniai tyrimai diagnozei patvirtinti

Jei bėrimo nėra, arba jis labai neįprastas, gydytojai gali rekomenduoti laboratorinius tyrimus. Tokie metodai padeda atskirti juostinę pūslelinę nuo kitų odos ligų, pavyzdžiui, kontaktinio dermatito ar herpeso.

PGR (polimerazės grandininė reakcija)

• PGR tyrimas yra itin jautrus ir naudojamas juostinės pūslelinės viruso (varicella-zoster) DNR nusta­tymui.
• Paprastai mėginiai paimami nuo pūslių arba šašų. Kartais naudojamas ir seilių ėminys, tačiau jis laikomas mažiau patikimu.
• Rezultatai paruošiami gana greitai, dažniausiai per vieną dieną. Šiuo tyrimu galima tiksliai nustatyti, ar bėrimą sukėlė natūralus virusas, ar (nors tai itin reta) – vakcinos viruso štamas.
• Kiti metodai, tokie kaip Tzancko tepinėlis ar tiesioginis imunofluorescencijos testas, naudojami vis rečiau dėl mažesnio jautrumo.

Serologiniai (antikūnų) tyrimai

• Jei nėra tinkamų mėginių PGR tyrimui, pagalbiniu būdu taikomi kraujo tyrimai, ieškant varicella-zoster viruso antikūnų.
• Imuninė sistema kovai su šiuo virusu gamina dviejų tipų antikūnus – IgM ir IgG.
• IgM antikūnai pasirodo iškart užsikrėtus ar virusui vėl suaktyvėjus (per juostinę pūslelinę) ir laikosi trumpai. IgG antikūnai aptinkami ilgiau, net kelis metus po infekcijos.
• Radus tiek IgM, tiek IgG antikūnus, padidėja tikimybė, kad sergama juostine pūsleline.
• Tačiau tyrimų rezultatai nebūtinai visada absoliučiai tikslūs – ypač jei žmogaus imunitetas nusilpęs. Tokiais atvejais net esant ligai rezultatai gali būti klaidingai neigiami.

Gali pasitaikyti ir situacijų, kai kraujo antikūnų tyrimai teigiami, tačiau be aiškių tipinių požymių ar detalesnės ligos istorijos tikslų ligos pavadinimą nustatyti būna sudėtinga. Gydytojai visada įvertins visumą ir paskirs tinkamiausią gydymą.

Kaip atrodo juostinės pūslelinės bėrimas pradžioje?

Bėrimas paprastai pasirodo kaip mažų spuogelių ar dėmelių grupelė – dažniausiai viename kūno ar veido šone. Dažnai šie spuogeliai išsidėsto lyg juosta ar diržu, atkartodami nervų eigą. Vėliau jie virsta į pūsles, pripildytas skysčio.

Kokios ligos gali būti painiojamos su juostine pūsleline?

Kai kuriais atvejais bėrimas klaidingai palaikomas kitomis odos ligomis, tokiomis kaip žvynelinė, egzema, grybelis (žiedinė dedervinė), alerginės odos reakcijos ar net tymai. Tik gydytojas, įvertinęs simptomus ir prireikus paskyręs tyrimus, gali patvirtinti ligos kilmę ar ją atmesti. Staiga pastebėję naują bėrimą, visada verta pasitarti su medikais.