Kada kreiptis į gydytoją dėl plaučių uždegimo gydymo

Plaučių uždegimas – tai dažna infekcinė liga, kurios gydymas priklauso nuo sukėlėjo pobūdžio (bakterijos ar viruso), simptomų stiprumo, amžiaus bei bendros sveikatos būklės. Dažniausiai plaučių uždegimą sukelia bakterinės arba virusinės infekcijos, todėl ir gydymo priemonės gali ženkliai skirtis.

Plaučių uždegimo gydymo ypatumai

Nesunkiais atvejais, pavyzdžiui, sergant vadinamuoju vaikščiojančiu plaučių uždegimu, pakanka ilsėtis ir vartoti nereceptinius vaistus simptomams mažinti. Tačiau sunkesnė ligos forma dažnai reikalauja stacionarinio gydymo, priežiūros ir specializuotų priemonių.

Bakterinio plaučių uždegimo valdymas

Bakterinė šios ligos forma dažniausiai kyla dėl streptokokų. Taip pat ją gali sukelti ir kiti mikrobai, tokie kaip Haemophilus influenzae bei Mycoplasma pneumoniae.

Pagrindinis gydymo būdas – antibiotikų kursas, kuris pradedamas kuo greičiau, dažniausiai geriamosiomis tabletėmis. Kai diagnozuojamas uždegimo sukėlėjas, pasirenkamas tikslinis antibiotikas; dažnesniais atvejais – plataus veikimo spektro.

• Amoksicilinas: 1000 mg tris kartus per parą
• Doksiciklinas: po 100 mg du kartus per parą

Ten, kur atsparumas įprastiems vaistams didesnis, skiriami kiti antibiotikai:

• Azitromicinas: 500 mg pirmą parą ir po 250 mg kitomis dienomis
• Klaritromicinas: po 500 mg kas 12 valandų

Jei žmogus serga ir kitomis lėtinėmis ligomis, pvz., cukriniu diabetu ar širdies ligomis, gydytojas gali parinkti kombinuotą antibiotikų terapiją. Paprastai gydymo kursas trunka penkias–septynias dienas. Esant lengvai eigai, kartais pakanka ir trumpesnio gydymo, tačiau sunkesniais atvejais jis gali užsitęsti iki dešimties dienų. Paprastai būklė ima gerėti jau po kelių dienų, tačiau visiškas atsistatymas gali užtrukti ilgiau. Labai svarbu nenutraukti antibiotikų kurso anksčiau laiko, kad nesusidarytų bakterijų atsparumas ir infekcija nepasikartotų.

Aspircinio plaučių uždegimo ypatumai

Kartais plaučių uždegimas išsivysto įkvėpus maisto, skysčių, skrandžio turinio ar svetimkūnio. Taip pažeidžiama plaučių gleivinė, todėl bakterijos lengviau įsitvirtina. Tokiu atveju pirmiausia pašalinamas svetimkūnis atliekant bronchoskopiją. Po to skiriamas antibiotikų kursas, dažnai naudojami tokie vaistai kaip klindamicinas, meropenemas, ertapenemas ar ampicilinas su sulbaktamu.

Virusinio plaučių uždegimo gydymas

Virusinė šio susirgimo forma sudaro apie trečdalį visų suaugusiųjų plaučių uždegimo atvejų. Dažniausi kaltininkai – gripo (A ir B) virusai, respiracinis sincitinis virusas (RSV), paragripo virusai, taip pat naujo tipo koronavirusai.

Didžioji dalis virusinių uždegimų būna nesunki ir praeina savaime per 1–3 savaites. Rimtesniais atvejais gali būti skiriami antivirusiniai vaistai – jų tipas priklauso nuo nustatyto viruso.

• Gripo A ir B virusai gydomi oseltamiviru, kuris veikia geriausiai, jeigu vartojimas pradedamas per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo.
• RSV ir paragripo virusais sukeltas uždegimas gali būti gydomas ribavirinu – dažniausiai vartojamas iki 10 dienų.
• Kai kurios COVID-19 formos gydomos nirmatrelviru/ritonaviru arba remdesiviru – kartais jie skiriami tablečių pavidalu, kartais į veną, priklausomai nuo ligos sunkumo.

Daugeliui žmonių, vartojant tinkamus vaistus ar ilsintis, būklė pagerėja. Tačiau vyresnio amžiaus, sunkesnę bendrą sveikatos būklę turintiems ar kartu rūkantiesiems žmonėms pasveikimas gali užtrukti ilgiau, o kai kuriais atvejais reikalingas ilgesnis gydymas ligoninėje.

Nesunkių uždegimo atvejų slauga namuose

Lengvos formos plaučių uždegimą galima prižiūrėti namuose, pasitelkiant nereceptinius simptominius vaistus ir paprastus sveikimo būdus. Nors šie vaistai neišnaikina infekcijos, tačiau padeda malšinti skausmą, naikinti karščiavimą ir skysta gleives, kad jas būtų lengviau pašalinti kosint.

• Skausmą ir temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis, ibuprofenas ar naproksenas, padeda jaustis geriau ir sumažina uždegimo simptomus.
• Atkosėjimą skatinantys preparatai padeda išskleisti gleives, kurios kaupiasi plaučiuose. Viena populiariausių veikliųjų medžiagų – guaifenesinas.

Verta vengti kosulį slopinančių vaistų, nes kosint plaučių gleivės pasišalina natūraliu būdu. Jei kosulys dirgina gerklę, geriau rinktis pastiles nuo gerklės skausmo.

Papildomi patarimai sveikimui namuose

• Išsimiegokite ir ilsėkitės kuo daugiau – taip padėsite savo organizmui kovoti su infekcija.
• Gerkite daug vandens ir kitų skaidrių skysčių – tai skystina gleives ir palengvina kvėpavimą; geriau pasirinkti vandens ar arbatos stiklinę, o ne saldintus ar gazuotus gėrimus.
• Naudokite oro drėkintuvą ar garintuvą, ypač jei oras kambaryje sausas – drėgmė padeda lengviau pasišalinti gleivėms.
• Keliskart per dieną skalaukite gerklę sūriu vandeniu (į stiklinę vandens įdėję tris arbatinius šaukštelius druskos) – tai natūraliai švelnina dirginimą ir ramina gerklę.
• Būkite be tabako – rūkymas skatina gleivių kaupimąsi plaučiuose, sunkina kosulį ir lėtina gijimą. Jei sunku mesti, verta pasitarti su gydytoju dėl pagalbos priemonių.

Pagrindinės mintys

Plaučių uždegimo gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo to, ar ligą sukėlė bakterijos, ar virusai. Bakterijų sukeltas uždegimas gydomas antibiotikais, o esant virusinei infekcijai, gydymas dažnai būna simptominis, tačiau sunkesniais atvejais taikomi antivirusiniai preparatai.

Net ir gydantis namuose, rekomenduojama ilsėtis, vartoti daug skysčių, naudoti rekomenduotus nereceptinius vaistus ir ypač – mesti rūkyti, jeigu yra ši priklausomybė. Šios priemonės padeda greičiau pasveikti ir palengvina nemalonius infekcijos simptomus.