Kas sukelia plaučių uždegimą ir kam kyla didžiausia rizika?

Pneumonija – tai plaučių uždegimas, kurią gali sukelti įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai ar grybeliai. Ji išsivysto tada, kai mūsų imuninė sistema nepajėgia apsisaugoti nuo šių sukėlėjų dauginimosi plaučių audinyje. Kartais liga gali pasireikšti ir įkvepiant svetimkūnius, pavyzdžiui, maisto kąsnį ar skystį.

Kaip pasireiškia pneumonija

Pneumonija – dažna liga, kasmet paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji ypač pavojinga mažiems vaikams iki 5 metų amžiaus, senjorams, turintiems lėtinių ligų ar nusilpusią imuninę sistemą, taip pat hospitalizuotiems pacientams. Ligos eiga skirtingiems asmenims gali būti labai įvairi: kai kurie jaučia tik lengvus simptomus, o kitiems gali pasireikšti stiprus kosulys su atkosėjimu, karščiavimas, drebulys bei varginantis dusulys.

Pagrindiniai sukėlėjai

Bakterinės kilmės plaučių uždegimas

Dažniausiai pneumoniją sukelia bakterijos. Tokia forma paprastai apima tik vieną plaučių sritį ir ją gydyti tenka antibiotikais. Neretas atvejis, kai bakterinė infekcija išsivysto po virusinės ligos – pavyzdžiui, peršalimo ar gripo. Tačiau pasitaiko, jog plaučių uždegimas atsiranda be aiškios priežasties.

• Pneumokokinė pneumonija – dažniausia bakterinės pneumonijos rūšis, kurią sukelia Streptococcus pneumoniae bakterijos.
• Netipinių bakterijų sukelta pneumonija:
  • Mycoplasma pneumoniae dažniausiai pasireiškia lengva eiga, todėl vadinama „vaikščiojančia pneumonija“. Užsikrečiama dažniau ten, kur daug žmonių gyvena ar dirba kartu – pavyzdžiui, mokyklose, bendrabučiuose.
  • Chlamydia pneumoniae pagrinde sukelia silpnus simptomus. Vyresni nei 65 metų žmonės rizikuoja, jog liga gali būti pavojingesnė.
  • Legionella pneumophila – sergant šia infekcija vystosi vadinamoji Legionierių liga. Dažniausiai užsikrečiama įkvėpus bakterijų turinčių aerozolių iš sūkurinių vonių, fontanų ar oro kondicionavimo sistemų.

Bakterinė pneumonija dažnai yra užkrečiama – pavyzdžiui, Mycoplasma pneumoniae ir Mycobacterium tuberculosis plinta ypač lengvai. Priešingai nei grybelių ar aspiracijos sukelta pneumonija, virusinė forma taip pat gali plisti nuo žmogaus žmogui.

Viršutinių kvėpavimo takų virusai

Virusinė pneumonija dažniausiai pasitaiko vaikams iki 5 metų. Ji dažniausiai būna lengvesnė nei bakterinė, tačiau, susirgus, padidėja rizika prisidėti antrinei bakterinei infekcijai. Dauguma žmonių pasveiksta per kelias savaites, tačiau kartais liga gali užsitęsti ar būti itin sunki.

• Gripo virusai: Suaugusiesiems plaučių uždegimą dažnai sukelia gripo A ar B virusai, o paukščių gripo virusas – per artimą kontaktą.
• RSV (respiracinis sincitinis virusas): Tai dažniausia virusinės pneumonijos priežastis kūdikiams iki 1 metų. Vyresniems asmenims ar turintiems silpną imuninę sistemą infekcija taip pat gali būti grėsminga.
• Žmogaus paragripo, adenovirusai, rinovirusas: Šie virusai sukelia įvairius kvėpavimo takų susirgimus, įskaitant plaučių uždegimą, ir yra ypač pavojingi tik vaikams, vyresnio amžiaus ar turintiems imuninės sistemos sutrikimų.
• Žmogaus metapneumovirusas (HMPV): Gali pažeisti tiek vaikus, tiek vyresnius suaugusiuosius, sukelti stiprią pneumoniją.

COVID-19 sukeltas plaučių uždegimas paprastai pažeidžia abu plaučius ir dažnai palieka ilgalaikių randų bei elastingumo praradimą, dėl ko gali išsivystyti nuolatinės kvėpavimo problemos.

Grybelinės infekcijos

Grybelinė pneumonija atsiranda tuomet, kai įkvėptos grybelio sporos pradeda daugintis plaučiuose. Dažniausiai ją sukelia žmonėms su nuslopinta imunine sistema ar sergantiems lėtinėmis ligomis, tačiau kartais suserga ir visiškai sveiki asmenys.

• Pneumocystis jirovecii dažnai aptinkamas nusilpusiems, onkologiniams pacientams ar po organų persodinimo – ši infekcija būna sunki.
• Coccidioides (vadinamoji „slėnio karštligė“) – grybelis, dažniausiai aptinkamas pietų ir vakarų klimato zonose, į plaučius patenka įkvėpimo metu.
• Histoplasma capsulatum – dažniau aptinkamas ten, kur dirvos užterštos paukščių ar šikšnosparnių išmatomis. Ilgesnė ar stipresnė ekspozicija didina riziką susirgti pneumonija.
• Cryptococcus paplitęs visame pasaulyje, bet sunki pneumonija dažniausiai išsivysto imunitetą praradusiems asmenims.

Aspiracija – svetimkūnio patekimas į plaučius

Aspiracinė pneumonija išsivysto, kai atsitiktinai įkvepiamas maisto, skysčio, vėmalų ar kitas svetimkūnis. Jei neįmanoma atkosėti patekusio objekto, jis gali užstrigti plaučiuose ir tapti greitai besidauginančių bakterijų šaltiniu. Suaugusiųjų tarpe ši problema dažniau kyla tiems, kurių rijimas yra sutrikęs (pavyzdžiui, po insulto ar dėl neurologinių ligų), taip pat pagyvenusiems asmenims. Todėl prieš operacijas rekomenduojama nevalgyti ir negerti.

Kas didina plaučių uždegimo riziką

• Amžius: Didžiausia rizika – vaikams iki 2 metų ir asmenims vyresniems nei 65-eri.
• Ligoninė: Buvimas intensyvios priežiūros skyriuje arba dirbtinis kvėpavimas ženkliai padidina pneumonijos tikimybę.
• Lėtinės ligos: Sergant bronchitu, astma, širdies, endokrininėmis ar kitomis lėtinėmis ligomis, taip pat sergant cistine fibroze, cukriniu diabetu ar sergant celiakija, rizika didesnė.
• Imuninės sistemos nusilpimas: ŽIV infekcija, vėžys, imunosupresiniai vaistai, autoimuninės ligos, po organų transplantacijos.
• Rijimo arba kosulio sutrikimai: Dėl įvairių neurologinių ligų (pvz., Parkinsono liga), insulto ar sumažėjusio sąmoningumo (sedacija, priepuoliai), padidėja aspiracijos pavojus ir vėliau atsiranda pneumonijos rizika.
• Lifestyle ir kitos priežastys: Rūkymas pažeidžia plaučių gynybinį mechanizmą, todėl rūkantiems žmonėms plaučių uždegimas išsivysto dažniau. Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais taip pat didina riziką, nes galima užspringti ar įkvėpti skysčių į plaučius esant apsvaigus. Nepakankama mityba (ypač vaikystėje ar senatvėje) blogina imuninės sistemos veiklą. Prasta burnos higiena, net ir turint dantų protezus, gali tapti infekcijos šaltiniu. Dažnas kontaktas su gyvūnais, užteršta aplinka ar cheminės medžiagos aplinkoje – papildomi rizikos veiksniai.

Kai kurie žmonės atsigauna vos per savaitę, o kitiems pasijusti geriau gali prireikti gerokai daugiau laiko. Sveikimo trukmę lemia tiek uždegimo kilmė, tiek individuali sveikatos būklė.

Gijimo ir komplikacijų rizika

Dauguma susirgusiųjų plaučių uždegimu pasveiksta be rimtų pasekmių. Tačiau tie, kuriems būklė buvo labai sunki, ypač gydytiems intensyviosios terapijos skyriuje, rizikuoja susidurti su ilgalaikėmis komplikacijomis – randėjimu, ilgai trunkančiu dusuliu ar net padidėjusia mirtingumo rizika pirmąjį mėnesį po ligos.

Svarbiausia apie pneumoniją

Pneumoniją gali sukelti skirtingi mikroorganizmai: bakterijos, virusai, ar grybeliai. Kartais ligą sukelia įkvėptas maistas, skystis, ar kitas svetimkūnis. Didžiausią riziką susirgti turi labai maži vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys, taip pat tie, kurių sveikatą silpnina kitos ligos ar gyvensenos veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas ar nepilnavertė mityba.