ŽIV priežastys ir rizikos veiksniai

ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) – tai virusas, kuris plinta iš žmogaus žmogui per kūno skysčius, tokius kaip kraujas, sperma, makšties išskyros ar motinos pienas. Dažniausiai infekcija perduodama lytinių santykių metu, tačiau virusas gali patekti į organizmą ir dalijantis adatomis ar švirkštais. Nėštumo metu, gimdant ar žindant ŽIV gali būti perduotas iš tėvystės pareigas atliekančio asmens kūdikiui.

Pagrindinės perdavimo rizikos

• Lytiniai santykiai be apsaugos priemonių
• Adatų, švirkštų, narkotikų vartojimo įrangos dalijimasis
• Motinos ir vaiko ryšys nėštumo, gimdymo ar žindymo metu
• Nelaimingi atsitikimai gydymo įstaigose, kai darbuotojai susiduria su užkrėstu krauju (dūrio adata traumos)
• Kraujų perpylimai (šiandien tai labai reta dėl griežtos kraujo donorystės kontrolės)

Matoma, kad virusas daugiausia perduodamas per nesaugius lytinius santykius ar per adatas, tačiau kiti būdai – pavyzdžiui, tatuiruočių ar auskarų vėrimo procedūros – yra labai retai susiję su infekcijos plitimu, nes šios paslaugos yra griežtai reglamentuojamos.

Kas didina užsikrėtimo tikimybę?

ŽIV rizika priklauso ne tik nuo pačio perdavimo būdo, bet ir nuo įvairių aplinkybių bei asmeninių įpročių. Kai kurios žmonių grupės dėl socialinių, ekonominių ar sveikatos priežasčių atsiduria didesnės rizikos zonoje. Tarp jų yra:

• Vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais
• Translyčiai asmenys, ypač trans moterys
• Juodaodžiai, Lotynų Amerikos kilmės žmonės
• Asmenys, leidžiantys narkotikus į veną
• Daugelio seksualinių partnerių turintys žmonės

Patiriama diskriminacija, socialinis spaudimas arba stresas kartais gali paskatinti rizikingą elgesį, pavyzdžiui, nesaugų seksą ar dalijimąsi adatomis.

Kaip virusas veikia organizmą?

ŽIV yra retrovirusas, kuris atakuoja imuninės sistemos ląsteles – CD4 T limfocitus. Patekusi į ląstelę, infekcija naudoja jos genetinį aparatą, kad gamintų naujus virusus. Laikui bėgant, sunaikinamos imuninės ląstelės ir imuninė sistema nusilpsta, todėl organizmas tampa neatsparus net įprastoms infekcijoms bei įvairioms ligoms. Tai ilgainiui gali pereiti į AIDS – sindromą, kai išsivysto stipriai išreikštas imuniteto trūkumas.

Kokie skysčiai perduoda ŽIV?

• Kraujas
• Sperma
• Makšties ir tiesiosios žarnos išskyros
• Motinos pienas

Kartais rūpi žinoti, ar įmanoma užsikrėsti kontaktuojant su seilėmis, šlapimu ar prakaitu. Šių skysčių sudėtyje yra daug fermentų ir rūgščių, todėl ŽIV jomis neperduodamas. Taip pat virusas greitai žūsta aplinkoje, todėl kontaktas su tualeto sėdyne, baseino ar vonios vandeniu, buitiniais įrankiais ar uodų įkandimu nėra viruso perdavimo šaltiniai.

Rizikingiausi ir mažiausiai pavojingi lytiniai kontaktai

Didžiausią infekcijos pavojų kelia analiniai lytiniai santykiai, ypač jei yra imlūs (receptyvūs). Tokios tiesiosios žarnos audiniai ploni ir lengvai pažeidžiami, todėl virusas gali lengviau prasiskverbti. Vaginalinio sekso metu taip pat galima užsikrėsti, tačiau rizika kiek mažesnė. Lytiniu keliu perduodamų infekcijų (LPI) buvimas, didelis viruso kiekis organizme bei kontraceptinių priemonių nenaudojimas situaciją dar labiau apsunkina.

Faktoriai, kurie didina perdavimo tikimybę:

• Didelis viruso kiekis užsikrėtusio asmens kraujyje
• Lytiniu keliu plintančios infekcijos, kurios žaloja gleivines
• Vaginos ar tiesiosios žarnos douchingas (muilavimo ar plovimo procedūros)
• Spermicidų, sukeliančių gleivinių dirginimą, naudojimas
• Daugybė lytinių partnerių

Oralinio sekso metu rizika yra labai maža. Tačiau jei burnos gleivinė yra pažeista, nedidelė tikimybė užsikrėsti visgi išlieka.

Narkotikų vartojimo įtaka

Bendras švirkštų ir kitų injekcijų priemonių naudojimas – vienas patikimiausių ŽIV perdavimo būdų. Taip ypač rizikuoja žmonės, kurie švirkščiasi narkotikus – ypač, jei narkotikas yra metanfetaminas, skatinantis rizikingą lytinį elgesį. Taip pat narkotikų poveikis gali paskatinti dažnus lytinius santykius be apsaugos arba prekybą seksu.

Šiuolaikinės adatos keitimo programos ir prevencinės priemonės ženkliai sumažino naujų susirgimų skaičių.

ŽIV ir nėštumas, žindymas

Nors viruso perdavimo iš motinos vaikui rizika sumažinta iki minimumo dėl nuoseklios patikros ir gydymo, infekcija vis dar gali būti perduota nėštumo, gimdymo ar žindymo laikotarpiu. Jei nėščioji taiko atitinkamą gydymą ir viruso kiekis kraujyje yra nepastebimas, naujagimio užsikrėtimo rizika tampa labai maža.

Zindančioms motinoms, sergančioms ŽIV, rekomenduojama naudoti alternatyvaus maitinimo būdus – krūties pieno ir mišrių maitinimo praktikų derinimas išlieka individualiai sprendžiamu klausimu tam tikrose pasaulio vietose.

Kraujų perpylimai ir adatos dūriai

Anksčiau ŽIV buvo perduodamas per kraujo perpylimus, tačiau dabar ši praktika yra saugi, nes donorystėje visi mėginiai tikrinami. Net ir sužeidus adatai medicinos personalui, užsikrėtimo tikimybė išlieka labai maža, o taikant skubias prevencines priemones – dar mažesnė.

Kaip neužsikrečiama ŽIV?

Virusu neužsikrėsite per apkabinimus, bučinius, bendrus indus, tualeto sėdynes, baseino ar vonios vandenį. Uodai ar kiti vabzdžiai taip pat nepaskleidžia ŽIV. Rizika užsikrėsti per dantų šepetėlius ar buitinę aplinką nėra pagrįsta.

Kaip sumažinti užsikrėtimo galimybę?

Apsauga nuo ŽIV – tai laiku diagnozuoti infekciją ir žinoti savo statusą. Naudojant prezervatyvus, mažinant seksualinių partnerių skaičių ir pasitelkiant profilaktines priemones (pvz., PrEP), riziką galime sumažinti beveik iki nulio. Ankstyvas gydymas ne tik saugo sveikatą, bet ir sumažina infekcijos perdavimo kitiems riziką.

Klausimai ir atsakymai apie ŽIV

Kas sukelia ŽIV?

ŽIV – tai virusas, kuris puola ir naikina imuninės sistemos ląsteles. Kai šios ląstelės pažeidžiamos, organizmas praranda atsparumą infekcijoms, todėl net švelnios ligos gali tapti pavojingos.

Kodėl išsivysto AIDS?

AIDS – tai pažengusi ŽIV infekcijos stadija, kai imuninė sistema jau negeba apsiginti nuo net paprasčiausių infekcijų, nes CD4 ląstelių lygis itin sumažėjęs arba pasireiškia sunkios ligos, susijusios su nusilpusia imunine sistema.

Kaip dažniausiai plinta ŽIV?

Didžiausia tikimybė užsikrėsti – lytinių santykių metu arba dalijantis švirkštais. Taip pat virusas gali būti perduotas iš tėvystės pareigas atliekančio asmens vaikui nėštumo ar žindymo metu, tačiau šios situacijos tapo itin retos dėl šiuolaikinių profilaktikos priemonių.

Ar galima užsikrėsti ŽIV kasdienėje aplinkoje?

Virusas neperduodamas per bučinius, apkabinimus, liečiant odą, naudojantis viešais tualetais ar valgant tuo pačiu indų komplektu. Taip pat jis neplinta per uodų įkandimus.

Kokie žmonės patenka į didžiausios rizikos grupę?

• Turintys nesaugių lytinių santykių
• Turintys daug partnerių
• Asmenys, besidalijantys švirkštais
• Tam tikrų bendruomenių nariai dėl socialinių iššūkių
• Asmenys, turintys kitų LPI

Ar oralinis seksas pavojingas šiuo požiūriu?

Nors teoriškai tokia galimybė egzistuoja, realybėje tai nutinka itin retai, nes burnos aplinka nėra palanki ŽIV patekimui. Visiška apsauga nėra įmanoma, bet rizika ženkliai mažesnė nei vaginalinio ar analinio sekso metu.

Kodėl trans žmonės ir vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, dažniau užsikrečia ŽIV?

Tokiems asmenims dažniau tenka patirti socialinių sunkumų – diskriminaciją, atstūmimą ir stigmatizaciją, o tai prisideda prie psichologinių problemų, rizikingo gyvenimo būdo ar riboto priėjimo prie sveikatos priežiūros paslaugų. Tai lemia didesnį tikimybę užsikrėsti virusu – ypač susijus su pažeidžiamu tiesiosios žarnos audiniu bei siauresniu seksualiniu tinklu, kuriame infekcija lengviau plinta.