Vilkligės diagnostika

Lupusas – tai sisteminė autoimuninė liga, kuri dažnai iššaukia labai įvairius simptomus ir ligos požymius, todėl diagnozės nustatymas gali būti sudėtingas ir užtrukti ištisus mėnesius ar net metus. Simptomai gali kartotis pavieniui, atslūgti ir vėl pasikartoti, o ligos eiga būna labai skirtinga pas kiekvieną žmogų. Kai kurios ligos formos yra itin retos, todėl gydytojai gali lengvai supainioti lupusą su kitomis ligomis.

Kodėl sunku atpažinti lupusą

Diagnozuojant lupusą kyla daug iššūkių, nes ši liga yra ne viena konkreti būklė, o didelė ligų grupė, kurių kiekviena gali pasireikšti skirtingai. Svarbiausi sunkumai, su kuriais susiduriama:

• Lupusas nėra kasdien pasitaikanti liga, tad specialistai gali jos neatpažinti tarp dažnesnių ligų.
• Nėra universalių, aiškiai priimtų diagnostikos taisyklių.
• Ligos eiga būna banguojanti: simptomai kyla, slopsta ir vėl atsinaujina, todėl ligos raidos pripažinimas užtrunka.
• Nėra vieno specifinio kraujo ar vaizdinių tyrimų testo, kuris leistų patvirtinti lupusą.
• Lupuso simptomai – labai individualūs. Net ir dviem žmonėms su ta pačia ligos forma simptomai gali visiškai skirtis.

Simptomų įvairovė

Lupusas dažnai painiojamas su kitomis ligomis – tiek dėl įvairių simptomų, tiek dėl gebėjimo imituoti kitų autoimuninių ligų požymius. Jo diagnozei būtina ištirti žmogų išsamiai, remiantis kelių rūšių tyrimais ir kriterijais.

Kaip nustatomas lupuso diagnozė

Diagnozuojant lupusą, pirmiausia atliekamas fizinis ištyrimas ir detaliai peržiūrima medicininė istorija. Vėliau skiriami kraujo tyrimai, autoantikūnų tyrimai, šlapimo tyrimai bei vaizdiniai tyrimai. Svarbiausias žingsnis – atmesti visas kitas galimas simptomų priežastis.

Diagnozę patvirtinti padeda tam tikri kriterijai: jeigu žmogui pasireiškia ne mažiau kaip keturi iš šių simptomų, ir jie negali būti paaiškinti kita liga, gydytojai įtaria lupusą:

• Bėrimas per nosies nugarėlę ir skruostus, primenantis drugelio sparnus.
• Žvynuotas, rausvas bėrimas ant abiejų rankų, kojų, kaklo, liemens ar pirštų.
• Odos reakcija į saulę (bėrimas po buvimo saulėje).
• Neskausmingos žaizdelės burnos gleivinėje ar nosyje.
• Sustingę, patinę ar skausmingi sąnariai.
• Kraujo tyrimai rodo mažakraujystę, sumažėjusį baltųjų kraujo kūnelių ar trombocitų kiekį.
• Vidinių organų uždegimas (pvz., plaučių, širdies raumens, inkstų, sąnarių).
• Nervų sistemos simptomai, tokie kaip traukuliai arba psichozės požymiai.
• Nefritui būdingi pakitimai šlapime (padidėjęs baltymas ar kraujas).
• Kraujo tyrimai rodo autoantikūnų, kurie būdingi autoimuninėms ligoms.

Autoantikūnų tyrimai

Lupusas nustatomas atliekant įvairius autoantikūnų tyrimus. Jie leidžia aptikti imuninės sistemos baltymus, kurie klaidingai atakuoja žmogaus audinius.

• Antinuklearinių antikūnų (ANA) testas: apie 97% lupuso atvejų šis testas būna teigiamas. Visgi, galimas ir klaidingai teigiamas rezultatas, todėl jam taikomi papildomi vertinimai pagal antikūnų koncentraciją ir prisijungimo pobūdį prie ląstelių branduolio.
• Kiti svarbūs autoantikūnai: anti-DNR (dvi grandinės DNR antikūnai), anti-Smith, antifosfolipidiniai, anti-Ro/SS-A, anti-La/SS-B, antiribonuikleoproteidiniai. Tam tikros šių antikūnų kombinacijos yra būdingiausios lupuso diagnozei.

Vis dėlto, ne kiekvienas sergantis lupusą turi šiuos antikūnus, o kai kurie jų randami ir kitų ligų atvejais, todėl juos visuomet vertina gydytojas reumatologas, derindamas su kitais tyrimais.

Kraujas ir kiti laboratoriniai tyrimai

Lupusas dažnai paveikia kraujo ląsteles bei vidaus organus, todėl atliekama daugybė kraujo ir šlapimo tyrimų:

• Bendras kraujo tyrimas (BKT) padeda nustatyti mažakraujystę, sumažėjusį baltųjų kraujo kūnelių skaičių (leukopeniją) ar trombocitų trūkumą (trombocitopeniją).
• Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C reaktyvus baltymas (CRB) vertina bendrą organizmo uždegimą.
• Šlapimo tyrimas padeda nustatyti inkstų pažeidimus (proteinurija, hematurija).
• Kraujyje gali būti stebimi sumažėję komplimento baltymų lygiai, kas rodo tam tikras lupuso formas, tokias kaip inkstų uždegimas.

Audinių biopsija

Kai kuriais atvejais, norint išaiškinti ligos pobūdį ar pakenktų organų būklę, gydytojas gali rekomenduoti biopsiją – paimti audinio mėginį iš odos, inksto ar kito organo. Tai leidžia nustatyti uždegimo laipsnį, audinių pažeidimus, bei įsitikinti, ar jie susiję su lupusui būdingais procesais.

Vaizdo tyrimai

Lupusas gali pažeisti įvairius organus, todėl skiriami šie vaizdo tyrimai:

• Krūtinės ląstos rentgenograma parodo skysčių susikaupimą ar kitus plaučių pokyčius.
• Echokardiograma aptinka galimus širdies uždegiminius pokyčius.
• Kompiuterinė tomografija (KT) leidžia įvertinti vidinių organų uždegimą.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) itin tiksliai parodo minkštųjų audinių ir smegenų pakitimus.

Diferencinė diagnozė: kokias ligas būtina atskirti?

Lupuso simptomai gali priminti kitas autoimunines ar uždegimines ligas, todėl būtina atlikti išsamų kitų būklių atmetimą:

• Reumatoidinis artritas – turi bendrų, tačiau dažniausiai sunkesnių sąnarių pažeidimo požymių.
• Sklerodermija – gali būti odos pažeidimai ir Raynaud fenomenas, tačiau antikūnų sudėtis skiriasi.
• Sjögreno sindromas – su lupusą sieja vidaus organų pažeidimai, tačiau dominuoja didesnis sausumas ir nėra būdingų antikūnų.
• Vaskulitai – panašūs į lupuso inkstų ar kraujagyslių pakitimus, tačiau dažniau ANA testas neigiamas ir nustatomi kiti specifiniai antikūnai.
• Behčeto sindromas – pasireiškia opomis burnoje, artritu, akių bei širdies uždegimu. ANA testas dažnai būna neigiamas.
• Dermatomiozitas ir polimiozitas – būdinga didelė raumenų silpnumas, kuris lupusui mažiau įprastas.
• Suaugusiųjų Still liga – karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, artritas, tačiau ANA testas dažniau neigiamas, baltųjų kraujo kūnelių skaičius padidėjęs.
• Kikučio liga – limfmazgių, raumenų ar sąnarių skausmai, karščiavimas, tačiau liga dažnai praeina savaime ir nustatoma biopsijos būdu.
• Fibromialgija – nuovargis, sąnarių ar raumenų skausmai, tačiau nėra uždegimo ar autoantikūnų pakitimų.
• Infekcijos (pvz., Epstein-Barr virusas, hepatitas, tuberkuliozė) – gali labai priminti lupusą, bet išaiškinamos pagal kraujo tyrimus.

Apibendrinimas

Lupuso diagnozavimas – sudėtingas ir daug žingsnių reikalaujantis procesas. Jokio vieno testo, kuris neabejotinai patvirtintų šią ligą, nėra. Todėl gydytojai vertina fizinius simptomus, medicininę istoriją, kraujo ir autoantikūnų tyrimus, vaizdo ar audinių analizę bei būtinai atmeta kitas galimas ligas. Tik išsamus ištyrimas leidžia tinkamai pritaikyti gydymą ir padėti žmogui suvaldyti ligą.