Skydliaukės tyrimai ir diagnostika

Dažnai diagnozuojant skydliaukės ligas, reikia atlikti įvairius tyrimus: nuo klinikinio įvertinimo iki kraujo analizės, vaizdinių bei kitų papildomų procedūrų. Išsamus ištyrimas leidžia gydytojui tiksliai nustatyti skydliaukės sutrikimus ir rasti tinkamiausią gydymo būdą.

Klinikinis įvertinimas

Pirmasis žingsnis tiriant skydliaukės sutrikimus – klinikinis paciento ištyrimas, kurį atlieka gydytojas. Dažnai konsultacijai siunčiama pas endokrinologą – specializuotą gydytoją, dirbantį su hormonų pusiausvyros ligomis.

• Pajudinama kaklo sritis, ieškant padidėjimų, mazgelių ar netipinės skydliaukės formos.
• Stebima širdies veikla: dažnesnis pulsas, pakitusi spaudimo ar ritmo dinamika gali įspėti apie skydliaukės disbalansą.
• Vertinamos refleksų reakcijos: lėtėjant refleksams galima įtarti nepakankamą skydliaukės veiklą, o pagreitėję dažnai būdingi jos hiperfunkcijai.
• Registruojami svorio pokyčiai ir kūno temperatūra. Staigus svorio augimas dažnai rodo skydliaukės nepakankamumą, netikėtas svorio kritimas – padidėjusią hormonų gamybą.
• Ištiriama oda, nagai, plaukai, veidas bei akys – sausas odos paviršius signalizuoja apie lėtesnį skydliaukės darbą, o per daug lygi ar šilta oda – apie padidėjusią funkciją. Slinkimas, trapumas plaukų, išorinės antakių dalies retėjimas ar paburkusios akys taip pat gali rodyti problemas.

Kraujo tyrimai

Kraujo analizė – viena iš pagrindinių pagalbinių priemonių skydliaukės veiklai įvertinti. Šie tyrimai dažniausiai rekomenduojami esant įtartiniems simptomams arba esant rizikos veiksniams.

• TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono tyrimas)
• Bendras ir laisvas T4 (tiroksinas)
• Bendras ir laisvas T3 (trijodtironinas)
• Reversinis T3
• Tiroglobulinas bei su juo susiję baltymai
• Antiskydliaukinio peroksidazės (TPO) ir tiroglobulino antikūnų tyrimai
• Skydliaukės receptorių antikūnai ir stimuliuojančios imunoglobulinų analizės

Tyrimai leidžia įvertinti hormonų kiekį ir antikūnų lygį, kuris gali parodyti autoimuninių ligų požymius. Gydytojas analizuoja gautų rezultatų visumą, kad tiksliai nustatytų sutrikimo pobūdį.

Padidėjus TSH ir sumažėjus T4 ar T3 rodikliams dažniausiai nustatomas skydliaukės nepakankamumas. Priešingas rezultatas – ryškiai sumažėjęs TSH ir padidėję kiti hormonai – gali rodyti per didelę skydliaukės veiklą.

Laboratorinių normų intervalai gali skirtis, tad savo rodiklius visuomet aptarkite su gydytoju. Esant atitinkamiems antikūnų lygiams, galima įtarti autoimuninius procesus organizme.

Vaizdo tyrimai

Skydliaukės veiklai ir struktūrai įvertinti kartais reikalingi ir vaizdiniai tyrimai:

• Ultragarsinis tyrimas leidžia aptikti mazgelius, padidėjimą ar kitas pakitimus – ultragarsas padeda atskirti, ar skydliaukės mazgas pripildytas skysčiu ar sudarytas iš kietų audinių.
• Radioaktyvaus jodo kaupimo tyrimas (RAI-U) dažnai naudojamas, kai įtariamos tokios ligos kaip Graves liga ar toksinis daugiamazgis struma. Nėštumo metu šio tyrimo atlikti nerekomenduojama.
• Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) padeda tiksliai įvertinti skydliaukės dydį bei aptikti stambesnius mazgus ar gūžį.

Biopsija

Sergant įtartinais skydliaukės mazgais, dažnai atliekama plonos adatos aspiracinė biopsija (PAB). Šio tyrimo metu adata paimama nedidelė ląstelių dalis ir tiriama mikroskopu. Dažnai procedūra atliekama ultragarso kontrolėje, kad tiksliai pataikyti į mazgą.

Dauguma mazgelių būna nepiktybiniai. Biopsijos atlikimas padeda išvengti nereikalingų chirurginių intervencijų, jei audinys nėra vėžinis.

Kiti tyrimai ir savityros galimybės

Kartais gydytojai gali siūlyti papildomus testus, tokie kaip jodo patch‘o, bazinės kūno temperatūros, šlapimo ar seilių tyrimai, tačiau šių procedūrų tikslumas nėra pakankamai patvirtintas tradicinėje medicinoje. Jei jums siūlomas kitoks ar netradicinis tyrimas, būtinai pasitarkite su gydytoju apie jo naudą ir pasiruošimą jam.

Paprastą skydliaukės kaklo patikrinimą galima atlikti ir namuose – reikia lengvai apčiuopti kaklą rijimo metu ir stebėti, ar neatsirado guzeliai ar padidėjimas. Nors ši savikontrolė negali pakeisti profesionalių diagnostinių priemonių ir kartais neduoda tikslaus rezultato, ji gali paskatinti laiku kreiptis dėl tolimesnių tyrimų.

Kaip pasiruošti kraujo tyrimams?

Prieš atliekant kraujo tyrimus dėl skydliaukės, dažnai reikia nevalgyti kelias valandas. Taip pat svarbu gydytojui pranešti apie visus vartojamus papildus – kai kurie iš jų, pavyzdžiui, biotinas, gali iškreipti rezultatus, todėl vartojimą būtina laikinai nutraukti.

Ar seilių tyrimai tinka skydliaukės funkcijai įvertinti?

Skydliaukės hormonų kiekis negali būti patikimai nustatytas seilių mėginiuose – tokiam vertinimui naudojami kraujo tyrimai.

Ar biopsija yra skausminga procedūra?

Paprastai skydliaukės biopsija nesukelia didelio diskomforto – naudojama labai plona adata, o teritorija dažnai nuskausminama vietiškai. Jeigu jaučiate nestiprių nemalonių pojūčių ar jautrumą po procedūros, gali būti skiriama lengvų nuskausminamųjų.

Išvados

Tiksli skydliaukės ligų diagnostika remiasi kelių tyrimų – kruopštaus klinikinio ištyrimo, kraujo analizės, vaizdinių tyrimų, o esant reikalui – biopsijos deriniu. Tokia seka leidžia nustatyti tiek hormoninius, tiek anatominius skydliaukės pokyčius ir laiku pradėti tinkamą gydymą.