Kaip diagnozuojama Krono liga

Krono ligos atpažinimas ir diagnostika nėra greitas procesas. Simptomai dažnai painiojami su kitų virškinamojo trakto ligų požymiais, todėl norint nustatyti tikslią diagnozę prireikia išsamių tyrimų. Kartais sunku atskirti Krono ligą nuo opinio kolito, nes abiejų šių uždegiminių žarnyno ligų požymiai – labai panašūs.

Diagnozės iššūkiai

Krono liga nesukelia unikalių simptomų, todėl ją atskirti nuo kitų ligų gali būti sudėtinga. Dažniausiai pasireiškia pilvo skausmas, viduriavimas, svorio kritimas – šiais požymiais pasižymi ir daugelis kitų virškinamojo trakto sutrikimų. Sunku tiksliai diagnozuoti ligą ir dėl to, kad nėra vieno konkretaus testo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų Krono ligą.

Vaizdiniai tyrimai

Norint įvertinti uždegimo lokalizaciją ir pobūdį, dažniausiai atliekami išsamūs vaizdiniai tyrimai. Yra kelios tyrimų rūšys:

Kolonoskopija

Kolonoskopijos metu gydytojas gali tiesiogiai apžiūrėti storąją žarną. Šis tyrimas leidžia pastebėti uždegimo ar opų židinius, kurie gali matytis net kelių sveikų ir pažeistų audinių plotelių pavidalu. Kolonoskopą – lanksčią žarnelę su vaizdo kamera – įvedama per išangę, kad būtų galima apžiūrėti žarnos gleivinę ir prireikus paimti audinių mėginius biopsijai.

Tyrimo sėkmei svarbus pasiruošimas – įprastai prieš procedūrą reikia nevartoti maisto ir naudoti stiprių laisvinamųjų medžiagų, kad žarnos būtų švarios. Procedūros metu taikoma sedacija, todėl pacientas nejaučia skausmo. Po tyrimo rekomenduojama tądien pailsėti, o įprastą rutiną dažniausiai galima atnaujinti jau kitą dieną.

Viršutinės virškinamojo trakto endoskopija ir enteroskopija

Nes Krono liga kartais paveikia ir viršutinius virškinamojo trakto organus, gali būti atliktas tyrimas specialiu endoskopu per burną iki dvylikapirštės žarnos. Ši procedūra padeda įvertinti stemplės, skrandžio, pradinės plonosios žarnos dalies būklę ir paimti biopsijas. Prieš tyrimą reikia kelias valandas nevalgyti. Nors tyrimas atliekamas su nuskausminimu, pacientas paprastai išlieka sąmoningas ir po procedūros jam reikalinga palyda namo.

Kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimai

CT ir MRT leidžia detaliai pamatyti pilvo organų vaizdus. Kompiuterinės tomografijos enterografija (CTE) padeda įvertinti žarnyno sienelių storį bei nustatyti uždegimo, kraujavimo ar kitų pakitimų židinius. Magnetinio rezonanso enterografija (MRE) dar tiksliau parodo uždegiminius pakitimus, galimus randėjimus ar žarnos susiaurėjimus.

Šiems tyrimams reikia iš anksto nevalgyti – dažniausiai keturias valandas. Atliekant procedūrą, galima vartoti kontrastinę medžiagą – išgerti, suleisti į veną arba įvesti klizma. Tai pagerina vaizdų kokybę ir leidžia aiškiau įvertinti žarnyno pokyčius.

Kapsulinė endoskopija

Tai šiuolaikinis diagnostinis metodas, kai pacientas praryja mažą kapsulę su įmontuota kamera. Kamera keliauja per visą virškinimo traktą ir nuolat siunčia vaizdus į išorinį registravimo prietaisą. Tyrimas atliekamas tik įsitikinus, kad plonojoje žarnoje nėra užsikimšimų, kad kapsulė nesuliktų.

Prieš kapsulės nuryjimą taip pat nevalgoma – paprastai kelioms valandoms. Vėliau pacientas grįžta prie įprastos dienotvarkės, o kapsulė natūraliai pasišalina su išmatomis. Surinkti vaizdai naudojami išsamiam žarnyno gleivinės įvertinimui, o dėl rezultatų dažnai skiriama papildoma konsultacija.

Laboratoriniai ir kiti tyrimai

Nors nė vienas kraujo tyrimas negali patvirtinti Krono ligos diagnozės, jie padeda nustatyti organizmo būklę bei galimus organizmo pokyčius, kuriuos sukelia uždegimas.

• Vertinami eritrocitų ir leukocitų kiekiai, kurie gali parodyti uždegimą ar kraujo netekimą.
• Tokie rodikliai kaip C reaktyvusis baltymas (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) padeda sekti uždegimo aktyvumą.
• Kepenų funkcijos rodikliai, elektrolitai, vitamino B12 kiekis nurodo bendra organizmo būklę.

Išmatų tyrimai svarbūs norint pašalinti bakterines, parazitines ar kitas infekcijas bei įvertinti kraujo ar uždegimo buvimą. Svarbus išmatų testas – kalprotektino tyrimas, kuris padeda aptikti žarnyno uždegimą, nes kalprotektinas aptinkamas aktyvaus uždegimo metu.

Gretutinės diagnozės

Prieš galutinai nustatant Krono ligą, būtina įvertinti kitų ligų galimybę, nes jų simptomai – panašūs. Dažniausi galimi „imitatoriai“:

• Bakterinis kolitas (pvz., dėl E. coli sukeltos infekcijos)
• Clostridioides difficile infekcija (dažnai pasireiškia stipriu viduriavimu, skausmu)
• Išeminis kolitas (dėl nepakankamos kraujotakos žarnoje, reikalaujantis skubaus gydymo)
• Mikroskopinis kolitas (nuolatinio viduriavimo atveju)
• Parazitinės žarnyno infekcijos (ypač jos aktualios keliavusiems į tam tikrus regionus)
• Opinis kolitas (kita uždegiminė žarnyno liga, todėl svarbu tiksliai atskirti nuo Krono ligos)
• Virusinės infekcijos (ūmi virusinė gastroenteropatija dažniausiai praeina per kelias dienas)

Su kuo susiję diagnostiniai iššūkiai?

Nors kraujo tyrimai padeda įvertinti bendrą sveikatą ir uždegimo laipsnį, jie vieni negali patvirtinti Krono ligos. Tik išsamus klinikinis, laboratorinis ir vaizdinis ištyrimas leidžia tiksliai nustatyti diagnozę bei paskirti tinkamą gydymą.