Kaip diagnozuojama miastenija gravis

Miastenija – tai autoimuninė liga, kuri sutrikdo nervų ir raumenų ryšį. Dėl šio sutrikimo žmogų vargina raumenų silpnumas, kuris dažniausiai stiprėja po fizinio krūvio, taip pat gali kilti kvėpavimo sunkumų, apsunkti rijimas ar kalba. Liga paveikia judėjimą, ryjimą ir net kvėpavimą, nes sutrinka nervinių impulsų perdavimas raumenims.

Simptomų įvairovė

Miastenija dažnai pasireiškia labai skirtingais požymiais, kuriuos ne visada lengva atpažinti. Dažnai ligos pradžia būna staigi, bet simptomų stiprumas svyruoja – daugeliui jie silpnesni ryte, o dienos bėgyje stiprėja.

• Bendras raumenų silpnumas. Kojų, rankų ar kaklo raumenų nuovargis po krūvio – vienas ryškiausių požymių. Silpnumas dažniausiai sumažėja pailsėjus.
• Akių raumenų silpnumas. Vieno ar abiejų vokų nusileidimas (ptozė), regos neryškumas ar dvejinimasis – neretai būtent šie simptomai atsiranda pirmieji.
• Pakitusios veido išraiškos. Dėl veido raumenų silpnumo gali pakisti ne tik įprasta mimika, bet ir ramybės būsenoje atrodanti veido išvaizda.
• Rijimo ir kalbos sunkumai. Dažnas požymis – apsunkintas rijimas. Taip pat gali pasireikšti neryški, neaiški kalba.
• Kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais pažeidžiami ir kvėpavimo raumenys, dėl to gali pablogėti kvėpavimas. Esant kvėpavimo nepakankamumui – būtina skubi medicininė pagalba.

Atsiradus bent keliems iš šių simptomų, svarbu pasitarti su gydytoju dėl išsamesnių tyrimų.

Nuo savistabos iki gydytojo kabineto

Dėl miastenijos simptomų kintamumo diagnozė dažnai kelia iššūkių. Kadangi ligos požymiai gali būti nepastovūs, dažnai žmonėms sunku atpažinti ligą laiku. Pirmas žingsnis – žinoti ženklus ir kreiptis į gydytoją, jei jie kelia nerimą.

Gydymo ir diagnozavimo būdai

Miastenija diagnozuojama, įvertinus simptomus, paciento sveikatos istoriją ir atlikus įvairius testus. Gydytojas paprastai domisi:

• Praeities ir dabartiniais sveikatos sutrikimais, vartojamais vaistais – visa tai svarbu pirminei diagnostikai;
• Matavimais, tokiais kaip kraujospūdis, pulsas, kvėpavimo dažnis;
• Plaučių funkcijos testais, nes kvėpavimo raumenų silpnumas gali būti būdingas miastenijai;
• Motorinių įgūdžių, jutimų ir raumenų stiprumo vertinimu, testuojant akių judesių koordinaciją, raumenų reakciją į įvairius veiksmus;
• Tiriant akių raumenų pažeidimą taikomas ledo paketo testas arba trumpas užsimerkimų tamsioje patalpoje periodas – jei simptomai sumažėja, tai leidžia įtarti miasteniją.

Atlikus pirminę apžiūrą, gydytojas taip pat įvertina rizikos veiksnius. Nors tiksli ligos priežastis neaiški, žinoma, kad ja dažniau serga jaunos moterys (20–40 m.) ir vyresni vyrai (50–80 m.). Padidėjusi rizika būdinga žmonėms, turintiems kitų autoimuninių ligų (pvz., reumato ar vilkligės), vartojusiems tam tikrus vaistus (kai kurie vaistai nuo širdies ligų, maliarijos, antibiotikai ar psichiatrijoje vartojami preparatai), patyrusiems didesnes chirurgines intervencijas ar turėjusiems skydliaukės funkcijos sutrikimų.

Laboratoriniai tyrimai ir instrumentiniai metodai

Norint tiksliai nustatyti miasteniją, būtini laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai:

• Kraujo tyrimai. Vertinamas acetilcholino receptorių antikūnių kiekis. Padidėjęs jų kiekis signalizuoja apie galimą miasteniją. Taip pat tiriami anti-MuSK antikūnai, tačiau ne visi sergantys šiuos antikūnius turi.
• Elektroneuromiografija (ENMG). Tai jautriausias metodas miastenijos diagnostikoje: tiriama raumenų ir nervų veikla taikant lengvą elektros impulsą, kartais į raumenį įvedama adata. Taip galima nustatyti, kaip efektyviai nervai siunčia signalus raumenims ir kaip reaguoja raumenys.
• Vaizdiniai tyrimai. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT) leidžia įvertinti užkrūčio liauką. Jei ji išlieka padidėjusi arba aptinkami navikai, tai būdinga šiai ligai.

Kaip atskirti nuo kitų ligų?

Miastenija nėra paprasta diagnozuoti, nes raumenų silpnumas būdingas ir kitoms ligoms:

• Lambert-Eatono miasteninis sindromas. Retas autoimuninis sutrikimas, kaip ir miastenija, sukeliantis raumenų silpnumą, bet pasireiškiantis dėl kitų priežasčių.
• Insultas. Jei pažeidžiamos tam tikros smegenų sritys, gali atsirasti simptomų, panašių į miasteniją – akių raumenų silpnumas, pablogėjusi rega.
• Greivso liga. Skydliaukės funkcijos sutrikimas, kartais pasireiškiantis simptomais, panašiais į miasteniją, ypač akių judesių pakitimais.
• Įgimta miastenija. Skirtingai nei klasikinė miastenija (autoimuninė), ši išsivysto dėl genetinių priežasčių.

Ar verta nerimauti dėl miastenijos?

Miastenija, nors ir reta, gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą. Statistikos duomenimis, šia liga serga apie 14–40 žmonių iš 100 000 gyventojų. Vis dėlto, laiku nustatyta liga ir tinkamas gydymas leidžia daugumai žmonių gyventi visavertį, džiaugsmingą gyvenimą.

Jei jaučiate nuovargį, raumenų silpnumą ar kitus minėtus simptomus, nedelskite kreiptis į gydytoją. Svarbiausia – nelikti abejingam ir laiku ieškoti pagalbos. Tik atidus savo sveikatos stebėjimas ir bendradarbiavimas su medikais leidžia pasiekti geriausių rezultatų.