Kaip atrodo grybelis?

Žiedinė dedervinė – dažna grybelinė infekcija, dėl kurios atsiranda dėmėtas, niežtintis bėrimas. Nors pavadinimas gali klaidinti, šią ligą sukelia ne kirmėlės, o beveik keturiasdešimt skirtingų grybelių rūšių, gyvenančių ant odos paviršiaus.

Simptomai

Infekcijos pradžioje ant kūno pastebimas nedidelis, pleiskanojantis odos lopinėlis, kuris nuolat didėja. Ši dėmė gali būti iškilusi arba lygi, dažnai rausvesnė ar tamsesnė kraštuose, o viduryje primena žiedą. Pagrindiniai simptomai:

• Niežėjimas, perštėjimas ar deginimas bėrimo vietoje
• Kraštuose iškilusios ar pleiskanojančios linijos, centre odos spalva gali būti išblyškusi ar normali
• Atsiradimas skirtingose kūno vietose: ant veido, rankų, kojų, liemens, galvos, ar net nagų
• Pūslės, smulkūs spuogeliai ar skysčio išsiskyrimas pažengus infekcijai
• Plaukų slinkimas, jei pažeista plaukuota galvos ar barzdos sritis
• Žmonėms su tamsesne oda bėrimas gali būti rudas ar pilkas, o šviesios odos turintiems – rausvas ar rožinis

Infekcijos vietų ypatybės

• Kūno oda (tinea corporis): Būdingas žiedo formos, rausvas ar rudas bėrimas, sparčiai plečiasi į šonus. Gali būti ir kelios atskiros arba susiliejusios dėmės.
• Veidas (tinea faciei): Kartais susiformuoja žiedinė dėmė, tačiau dažniau – iškilūs, paraudę ar rusvi plotai, reaguojantys į saulės spindulius, kurie gali sudirginti odą.
• Barzdos sritis (tinea barbae): Šioje vietoje bėrimas dažnai pleiskanojantis, gali atsirasti iškilimų, pūslėlių, plaukai lūžinėja ir iškrenta lopais. Dažniausiai pažeidžiamos barzda ir ūsai.
• Galvos oda (tinea capitis): Dažniau pasireiškia vaikams. Užuot žiedo formos, atsiranda pleiskanojančios, niežtinčios, rausvos, pilkšvos ar gelsvos dėmės, gali iškristi plaukai ištisais plotais.
• Ranka (tinea manuum): Dažniausiai pažeidžia delno viršų, suformuoja sausą, pleiskanojančią, niežtinčią dėmę arba žiedą. Tarp pirštų ir delnuose – oda sausėja, skilinėja, storėja kaip nuo nuospaudų.
• Pėda (tinea pedis, “atleto pėda”): Oda sausėja, lupasi, ypač tarp pirštų, gali deginti ar skaudėti. Jei liga pažengusi, pėdos padai storėja.
• Gakta (tinea cruris, “sportininkų niežulys”): Paraudusi, pleiskanojanti, tamsiai ruda dėmė kirkšnyje, galinti išplisti į sėdmenis, šlaunis ar pilvą. Dėmės dažnai labai niežti, gali atsirasti pūslėlių.
• Nagai (tinea unguium, onichomikozė): Nagai tampa stori, gelsvi ar rusvi, trapūs, kartais atsiskiria nuo nago guolio. Dažniau pažeidžiama kojų nagai.

Galimos komplikacijos

Dauguma atvejų žiedinė dedervinė išgydoma be didesnių pasekmių. Tačiau, jeigu liga lieka neprižiūrėta, galima tikėtis tam tikrų problemų:

• Po gyjančios dėmės gali likti tamsesnė odos vieta – tai vadinama po uždegimo hiperpigmentacija. Šis pakitimas gali ilgai išlikti, bet dažniausiai silpnėja laikui bėgant.
• Uždegimas gali padidinti riziką antrinei bakterinei infekcijai. Tokiu atveju oda parausta, tvinkčioja, ima tinti ar pūliuoti; gali pasireikšti karščiavimas.
• Apie pažeistas vietas susidaro vadinamasis “kerionas” – stambus, skausmingas guzas, užpildytas pūliais, dažniausiai formanatis galvos ar barzdos srityje. Šalia gali iškristi plaukai.
• Retais atvejais grybeliai pažeidžia gilesnius odos sluoksnius; atsiranda kietos, rausvos ar rusvos mazgeliai ir pūliniai, didėja plaukų slinkimo plotai.

Plitimas ir užkrečiamumas

Žiedinė dedervinė lengvai perduodama nuo žmogaus žmogui. Užsikrėsti galima užtenka prisiliesti prie užkrėstos odos, tačiau rizika didėja naudojant tuos pačius rankšluosčius, drabužius, šukas ar patalynę. Grybeliai taip pat plinta nuo gyvūnų – ypač kačių ir šunų, o dažniau – jauniklių.

Infekcijos priežastys ir rizikos veiksniai

Infekciją sukelia įvairios grybelių rūšys, kurios įsiskverbia į odos paviršių ir pradeda daugintis. Dažniausiai tai ascomycetų (Trichophyton, Microsporum, Epidermophyton) ar basidiomycetų (Malassezia) šeimos grybai. Gausiausiai jie auga šiltoje ir drėgnoje odos aplinkoje, tačiau kartais apsigyvena ir ant sausos odos.

Būna žmonių, kuriems dedervinė pasireiškia dažniau. Didžiausią riziką patiria:

• Sportuojantys ar lankantys viešas pirtis, baseinus, sporto sales
• Turintys kontaktą su gyvūnais
• Tie, kurių imunitetas nusilpęs
• Dėvintys aptemptą avalynę ar pernelyg ilgai vaikštantys sudrėkusiomis kojomis

Kaip nustatoma žiedinė dedervinė?

Gydytojas apžiūri odos pažeidimus, bet tikslesnei diagnozei atlieka bėrimo nuograndos tyrimą po mikroskopu. Specialiose laboratorinėse sąlygose tiriant bėrimo nuograndą (dažniausiai kalio hidroksido tirpale), išryškėja grybelinės ląstelės. Diagnozei patvirtinti gali būti atliktas ir genetinis (PGR) tyrimas arba ultravioletinės šviesos (Wood’o lempos) testas, kurio metu tam tikri grybeliai švyti mėlyna spalva.

Gydymo būdai

Žiedinė dedervinė paprastai neišnyksta savaime – reikalingi priešgrybeliniai vaistai. Lengvesniais atvejais rekomenduojami tepami priešgrybeliniai preparatai. Jei pažeista galvos oda, barzda ar nagai, dažniau skiriami geriamieji vaistai, nes vietiniai gali būti neveiksmingi.

• Oda (kūnas, rankos, veidas, kirkšnis): Dažniausiai užtenka receptinių ar nereceptinių priešgrybelinių kremų. Kirkšnis reikia nuolat sausinti ir dėvėti natūralaus pluošto apatinį trikotažą.
• Pėdos: Paprastos formos gydomos vietiniais kremais, sunkesnėms reikalingi geriami vaistai.
• Galvos arba barzdos sritis: Dažniausiai skiriami geriami priešgrybeliniai vaistai.
• Nagai: Gydymas ilgas ir sudėtingas, naudoja vietinius bei geriamus vaistus, retais atvejais gali prireikti pažeistą nagą šalinti.

Steroidinių kremų naudoti negalima – jie silpnina odos atsparumą ir leidžia infekcijai plisti. Namuose galima papildomai naudoti priemones, tokias kaip obuolių actas, arbatmedžių aliejus ar kokosų aliejus, tačiau jos nėra pagrindinis gydymas ir gali sukelti dirginimą.

Perspektyvos ir gydymo trukmė

Daugeliu atvejų, gydant tinkamais vaistais, oda užgyja per 2–4 savaites. Galvos odos pažeidimai ar nagų grybelis gydomi ilgiau – rezultatai gali pasimatyti tik po kelių mėnesių.

Su kuo galima supainioti?

Beveik visos bėrimą ar dėmes sukeliančios ligos gali būti supainiotos su žiedine dedervine. Dažniausiai tai:

• Atopinis dermatitas (egzema)
• Psoriazė
• Seborėjinis dermatitas
• Impetiga (pūlinė infekcija)
• Genitalinis pūslelinis bėrimas
• Kerpė (lichen planus)
• Pityriasis rosea
• Niežai

Kaip galima apsisaugoti?

• Laikykitės odos higienos – oda turi būti švari ir sausa
• Venkite vaikščioti basomis viešose vietose, sporto salėse ar pirtyse
• Nepasidalinkite asmeninėmis higienos priemonėmis, rūbais ar patalyne
• Dėvėkite orą praleidžiančią avalynę, keiskite kojines ir apatinius kasdien
• Rankas plaukite po kontakto su gyvūnais ar sportinėmis veiklomis
• Laikykite nagus trumpus ir švarius

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nors liga dažniausiai nesukelia rimtų pasekmių, verta pasitarti su gydytoju, jeigu:

• Per dvi savaites savarankiško gydymo nepagerėjo
• Bėrimas išplito į didelį kūno plotą arba pažeidė galvą, barzdą ar nagus
• Atsirado pūlinių, stiprus paraudimas, karščiavimas ar kiti antrinės infekcijos požymiai
• Bėrimas plinta net ir gydant, arba labai greitai plinta (gali būti kita liga)

Santrauka

Žiedinė dedervinė – grybelinė odos liga, kuri pasireiškia žiedinėmis, niežtinčiomis ar pleiskanojančiomis dėmėmis. Bėrimo išvaizda priklauso nuo pažeistos kūno vietos, odos tipo ir ligos stadijos. Diagnozė nustatoma atliekant odos tyrimus. Laiku gydant priešgrybeliniais vaistais, infekcija paprastai greitai sugyja, tačiau kai kurie atvejai gali būti užsitęsę arba komplikuotis. Svarbiausia – laikytis higienos, vengti užkrato šaltinių ir nedelsti kreiptis pagalbos pajutus pirmuosius požymius.