Dilgėlinės (Urtikarijos) simptomai

Bėrimai, dar vadinami dilgėline, – tai odos reakcija, kuri pasireiškia iškiliais, niežtinčiais, spalvos pokyčius primenančiais dariniais. Dažnai tokius bėrimus žmonės painioja su kitomis odos ligomis, tačiau juos išskiria būdingas vaizdas ir atsiradimo priežastys.

Būdingi dilgėlinės požymiai

Dilgėlinė paprastai atsiranda, kai organizmas reaguoja į alergeną, infekciją ar staigius aplinkos pokyčius. Imuninė sistema sureaguoja neįprastai ir pradeda tekėti skysčiai į vidurinį odos sluoksnį – dermą, todėl odoje susidaro iškilę, niežtintys dariniai, primenantys dilgėsių palietimą.

• Bėrimai dažnai būna aiškiai apibrėžti, iškilūs ir pleiskanojantys.
• Itin stiprus niežulys dažnai stipresnis naktį.
• Galimas deginimo ar dilgčiojimo pojūtis.
• Dilgėlinės plotai pabaltuoja spaudžiant.
• Praėjus bėrimui, ant odos nelieka randų ar kitokios žalos.

Bėrimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Jie gali būti labai smulkūs, bet kartais išplinta iki didelių plotų. Tokie odos dariniai dažnai keičia vietą ar formą, susilieja tarpusavyje, pranyksta ir vėl atsiranda vos per valandas ar net minutes.

Ryškiausiai dilgėlinė pasireiškia vakarais ar ankstyvais rytais. Paprastai nėra karščiavimo, silpnumo, sąnarių ar raumenų skausmų, nebent jai išsivysto dėl infekcijos.

Kas gali išprovokuoti dilgėlinę?

Nors dažniausiai simptomas kyla dėl alergijos ar infekcijos, pasitaiko ir kitokių priežasčių:

• Stipri emocinė įtampa arba stresas
• Greiti temperatūros pokyčiai ar šaltis
• Vibracija ar spaudimas odai
• Kai kurios infekcinės ar autoimuninės ligos
• Alergija tam tikriems maisto produktams, vaistams, vabzdžių įkandimams, ore esančioms dalelėms

Dilgėlinės tipai

Dilgėlinės išvaizda bei lokalizacija gali skirtis, priklausomai nuo priežasties. Kai kurios formos leidžia numanyti, dėl ko bėrimas atsirado:

• Šalčio dilgėlinė – išsivysto po kontakto su šaltu oru ar vandeniu; darinius gali lydėti sąmonės praradimas, jei pažeidžiamas didelis plotas.
• Cholinerginė dilgėlinė – vadinama prakaitavimo dilgėlinei, išsivysto po intensyvios fizinės veiklos ar prakaitavimo, pasireiškia mažais, paraudusiais bėrimais.
• Dermografinė dilgėlinė – bėrimas atsiranda nubrėžiant ar švelniai subraižant odą, rausvi dariniai greitai atsiranda ir greitai išnyksta.
• Spaudimo dilgėlinė – forminiai, tankūs, niežtintys bėrimai išryškėja po ilgiau trunkančio spaudimo odai, pavyzdžiui, dėvint aptemptus drabužius.
• Saulės (foto)dilgėlinė – išsivysto po tiesioginio kontakto su saulės spinduliais, ir dažniausiai pasireiškia atvirose kūno vietose.
• Streso dilgėlinė – bėrimas gali atsirasti dėl stiprių emocinių išgyvenimų, dažniau didesnių dėmių pavidalu, bet tiksli priežastis sunkiai išaiškinama.
• Vibracijos sukelta dilgėlinė – bangavimas ar stiprus drebėjimas (pvz., važiuojant nelygiu keliu) kai kuriems sukelia laikinas niežtinčias iškilmes.
• Vandens dilgėlinė – labai reta, pasitaiko po kontakto su vandeniu, dažniausiai kaklo, rankų ar liemens srityje.

Reti simptomai

Kartais dilgėlinė gali pereiti į itin pavojingą būklę – viso kūno alerginę reakciją, dar vadinamą anafilaksija. Tai ūmi reakcija, kai pažeidžiama daug organų sistemų ir kyla grėsmė gyvybei.

• Išplitęs bėrimas visame kūne
• Dusulys, švokštimas
• Galvos svaigimas ar alpimas
• Pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas
• Viduriavimas
• Širdies ritmo sutrikimai
• Veido, liežuvio, gerklės patinimas
• Orientacijos sutrikimas, sąmonės netekimas, traukuliai

Neskubant gydyti, tokia būklė gali labai greitai komplikuotis – sukelti kvėpavimo, širdies veiklos nepakankamumą ar net mirtį.

Aktyvi ir ilgalaikė dilgėlinė

Dilgėlinė gali trukti įvairiai – kai kurie bėrimai išnyksta per kelias valandas ar dienas, kiti linkę kartotis mėnesius ar net metus.

Trumpalaikė (ūminė) forma dažnesnė vaikams bei jauniems asmenims, dažnai sukelta alergijos ar infekcijos. Ilgalaikė (lėtinė) dilgėlinė apibrėžiama kaip kasdieniniai bėrimai, trunkantys ilgiau nei 6 savaites. Kartais priežasties išvis nepavyksta nustatyti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu dilgėlinė niežti nestipriai, dažnai ji praeina savaime, pakanka stebėti ir vengti galimų alergenų. Visgi ilgiau nei savaitę trunkantys arba sunkėjantys simptomai – signalas, kad vertėtų pasitarti su gydytoju.

Atsikartojanti ar užsitęsusi dilgėlinė gali prireikti išsamesnių tyrimų, todėl gydytojas dažnai siunčia konsultuotis pas alergologą ar dermatologą. Priklausomai nuo simptomų ir ligos istorijos, gali būti pasiūlyta išsitirti dėl infekcijų ar autoimuninių ligų.

Kaip gydoma dilgėlinė?

Lengvai dilgėlinei dažnai pakanka nereceptinių vaistų nuo alergijos, kurie sumažina niežulį ir tinimą. Esant stipriems ar užsitęsusiems bėrimams, prireikia gydytojo paskirtų vaistų. Kartais naudojami biologiniai vaistai ar imunitetą slopinantys preparatai, esant lėtinei ar sunkiai dilgėlinei.

Santrauka

Dilgėlinė – tai dažna odos reakcija, pasireiškianti niežtinčiais, paraudusiais bei iškiliais bėrimais. Ji dažniausiai kyla dėl alergijų, infekcijų ar kitų išorinių veiksnių, tačiau kartais tikslią priežastį identifikuoti sudėtinga. Ligos eiga ir bėrimų išvaizda svarbios nustatant, kas juos sukėlė, o daugumą atvejų galima valdyti tinkamai pasirinkus priemones ir konsultuojantis su specialistais.