Kas yra LPI (lytiškai plintančios infekcijos)?

Lytiniu keliu plintančios infekcijos (LKPI) – dažna sveikatos problema, kuriai priskiriamos tokios ligos kaip chlamidiozė, herpesas, žmogaus papilomos virusas (ŽPV), gonorėja ar net bakterinė vaginozė. Šios infekcijos gali būti sukeltos bakterijų, virusų ar parazitų, o užsikrėsti jomis galima įvairiais būdais. Nors kai kurios LKPI pasireiškia akivaizdžiais simptomais, nemaža dalis užsikrėtusiųjų nejaučia nieko arba susiduria su lengvais, nespecifiniais požymiais. Reguliarūs tyrimai bei atsakingas elgesys gali sumažinti riziką – šiame straipsnyje apžvelgsime, kokios yra dažniausios LKPI, kaip jos perduodamos, kuo pasireiškia bei kaip gydomos ir kokių priemonių imtis norint apsisaugoti.

Dažniausios lytiniu keliu plintančios infekcijos

LKPI sąrašas – gana platus. Užsikrėsti galima šiomis dažniausiai pasitaikančiomis infekcijomis:

• Bakterinė vaginozė (BV) – dėl tam tikrų makšties bakterijų pusiausvyros sutrikimo.
• Chlamidiozė – bakterinė infekcija, galinti pažeisti lytinius organus.
• Lyties organų pūslelinė – opos, kurias sukelia herpes simplex virusas (HSV-1 arba HSV-2).
• Gonorėja – bakterinė infekcija, paveikianti lytinius organus, tiesiąją žarną ar gerklę.
• Hepatitas B – virusinė kepenų infekcija.
• Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) – virusas, ilgainiui galintis sukelti AIDS.
• Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – įvairių tipų virusų grupė, sukelianti genitalijų karpas ar net piktybinius susirgimus.
• Mycoplasma genitalium – bakterinė infekcija, pažeidžianti gimdos kaklelį, šlaplę ar tiesiąją žarną.
• Gaktos utėlės (vadinami „krabai“) – smulkūs parazitai, prisitvirtinantys prie gaktos plaukų ir odos.
• Sifilis – bakterinė liga, pasireiškianti keliais etapais ir galinti sukelti sunkių sveikatos bėdų negydoma.
• Trichomonozė – parazitinis susirgimas, sukeltas pirmuonių.

Kaip plinta LKPI?

Šių infekcijų perdavimą lemia lytinis kontaktas. Infekcijos perduodamos ne tik per makšties, bet ir per oralinį ar analinį seksą. Nebūtina, kad įvyktų ejakuliacija ar gilesni lytiniai santykiai – pakanka tiesioginio gleivinių ar odos kontakto. Perdavimo mechanizmas įvairus: nuo kontakto „oda su oda“ (pvz., esant herpesui ar ŽPV) iki pasidalijimo seksui skirtais daiktais, jei nesilaikoma higienos. Taip pat kai kurios infekcijos gali būti perduodamos iš nėščiosios vaikui nėštumo ar gimdymo metu.

• Kondomai sumažina riziką, tačiau ne visada visiškai apsaugo – pavyzdžiui, kontaktiniai bėrimai ar karpos gali atsirasti srityse, kurios nėra uždengtos prezervatyvu.
• ŽIV ir hepatito B virusas be lytinės veiklos gali perduodamas per kraują, bendrąsias adatas bei kitus krauju užterštus daiktus.
• Buitinis kontaktas (rankenos, patalynė, tualetas) nėra perdavimo kelias, išskyrus gaktos utėles – jos gali būti perduodamos per rankšluosčius ar drabužius.
• Užteršti sekso žaislai taip pat gali tapti perdavimo šaltiniu, jei kiekvienas žmogus nenaudoja nuosavo prezervatyvo ir žaislai nėra reguliariai plaunami.

LKPI požymiai ir simptomai

Nemažai LKPI ilgą laiką gali nepasireikšti aiškiais simptomais. Vis dėlto yra keletas bendrų požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• Neįprastos išskyros iš makšties ar varpos – spalvos, kvapo, konsistencijos pokyčiai, kraujavimas.
• Niežėjimas, paraudimas ar perštėjimas lytinių organų srityje.
• Skausmas arba deginimas šlapinantis arba po ejakuliacijos.
• Diskomfortas lytinių santykių metu.
• Pojūčiai ar patinimai sėklidėse.
• Tiesiosios žarnos skausmas, išskyros ar niežulys, kartais kraujavimas tuštinantis.
• Imitaciniai gripo simptomai: karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, raumenų ar sąnarių skausmas.
• Pūslelės, žaizdelės ar bėrimai lytinių organų, burnos ar išangės srityje.
• Į kankorėžį ar žiedinį kopūstą panašūs iškilimai genitalijų srityje (dažnai būdingi ŽPV ar lytinių organų karpoms).
• Skausmingos ar neskausmingos opos, trunkančios kelias savaites (būdinga ankstyvam sifiliui).

Specifinės infekcijos gali turėti papildomų požymių. Gaktos utėlės pasireiškia niežuliu, smulkių vabzdžių ar jų kiaušinėlių aptikimu plaukuose. Ūminei hepatito B stadijai būdingi nuovargis, gelta, pilvo skausmas, tamsus šlapimas arba šviesios išmatos. Nosaukų (ŽIV) infekcijos pradžioje kai kuriems žmonėms būdingi gripo simptomai, išberimai, karščiavimas ar limfmazgių patinimas, kurie dažnai praeina patiems, tačiau liga progresuoja toliau ir tampa pavojinga.

Daugelis žmonių net nejaučia jokių simptomų, todėl vienintelis tikras būdas sužinoti, ar esate užsikrėtę LKPI – atlikti tyrimus. Jei turite rizikos veiksnių ar esate užsikrėtęs, svarbu aptarti šiuos klausimus su gydytoju.

Kur kreiptis dėl LKPI tyrimų?

Bendrosios praktikos gydytojai, sveikatos ar lytinės sveikatos klinikos teikia LKPI ištyrimus ir konsultacijas. Kai kurios įstaigos gali pasiūlyti ir savarankiškus testus, kuriuos atsiunčia į namus.

Sergant ar įtariant LKPI, gydytojas gali atlikti apžiūrą, paimti išskyrų, žaizdų mėginius, šlapimą arba kraujo tyrimus. LKPI patikros dažnumas ir reikalingi tyrimai priklauso nuo amžiaus, lyties, lytiškumo, rizikos veiksnių bei nėštumo.

Moterims rekomenduojama profilaktiškai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio, kurį gali sukelti tam tikri ŽPV tipai.

Gydymas ir prevencijos priemonės

Daugelį bakterinių LKPI, tokių kaip chlamidiozė, gonorėja, sifilis, trichomonozė bei bakterinė vaginozė, galima išgydyti antibiotikais. Svarbu laiku pradėti gydymą – ypač todėl, kad kai kurios infekcijos gali sukelti negrįžtamas komplikacijas net ir išgydžius jas vėliau.

Herpeso, ŽIV ir hepatito B visiškai išgydyti nepavyksta, tačiau vaistai gali reikšmingai kontroliuoti ligą ir sumažinti komplikacijų galimybę.

Gaktos utėlės gydomos specialiais išoriniais ar receptiniais preparatais, priklausomai nuo užkrėtimo srities. ŽPV infekcijai specifinio gydymo nėra, dažniausiai virusas savaime išnyksta per keletą metų. Jei išsivysto karpos ar ikivėžiniai ar vėžiniai pakitimai, reikalinga specialisto pagalba.

Pilnavertis gydymas būtinas abiem partneriams, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo poroje. Gydymo metu ir tam tikrą laiką po jo rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių.

Kas nutinka, jei LKPI negydomos?

Ligos, pavyzdžiui, chlamidiozė ar gonorėja, negydomos gali grėsti nevaisingumu, dubens uždegimais, komplikacijomis nėštumo metu, padidėjusia kitų infekcijų rizika bei kitais sveikatos sutrikimais. Tam tikri virusai – pavyzdžiui, ŽPV – ilgainiui gali sukelti vėžinius susirgimus lytinių organų ar gerklės srityse.

• Nėštumo metu užsikrėtusios moterys susiduria su pavojumi gimdyti neišnešiotą ar mažo svorio kūdikį.
• Kūdikiai gali užsikrėsti, sirgti akių uždegimu, plaučių uždegimu ar net susirgti sunkesnėmis ligomis (pvz., naujagimių herpesu).
• Nėštumo netekimo, vaisiaus vystymosi sutrikimų rizika didėja didėjant ligos užsitęsimo laikui.

Apie profilaktinius tyrimus ir galimas prevencines priemones turėtų informuoti sveikatos priežiūros specialistai, ypač jei planuojate pastoti ar jau laukiatės.

Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?

• Susilaikymas nuo lytinių santykių – patikimiausias būdas išvengti infekcijos.
• Nuolatinis ir taisyklingas prezervatyvų bei dantų užtvarų naudojimas lytinių santykių metu sumažina riziką.
• Bendros diskusijos su partneriu apie ligas ir saugesnius lytinius santykius gali padėti planuoti apsaugą.
• Kuo mažiau lytinių partnerių, tuo mažesnė rizika užsikrėsti.
• Vengti seksą, jei partneris ar jūs sergate kokia nors LKPI ar pasireiškia infekcijos požymiai – net ir be simptomų jos gali būti perduodamos.
• Vakcinacija nuo ŽPV ir hepatito B – efektyvi prevencijos priemonė.
• Laikytis gydytojo paskirto režimo, jei vartojate vaistus nuo herpes ar kitų nuolatinių infekcijų.
• Atskirose situacijose gydytojas gali pasiūlyti profilaktinius priešinfekcinius vaistus, ypač turint didelę riziką užsikrėsti ŽIV.
• ŽIV virusu užsikrėtusiems itin svarbu laikytis gydymo, kad viruso kiekis būtų kiek įmanoma mažesnis, taip sumažinant riziką perduoti infekciją partneriui.

Atsakingas elgesys, reguliarūs patikrinimai ir atvira komunikacija su sveikatos specialistais padės geriau pasirūpinti savo bei partnerių lytine sveikata.