Gimdos kaklelio intraepitelinės neoplazijos požymiai ir simptomai

Sužinosite
Kaklinės intraepitelinės neoplazijos (CIN) pavadinimas apibūdina būklę, kai gimdos kaklelio paviršiuje pradeda augti pakitusios ląstelės. Dažnai ši būklė dar vadinama gimdos kaklelio displazija. CIN daugeliu atvejų nesukelia jokių pojūčių, tačiau, jei pakitusios ląstelės nėra aptinkamos laiku, jos gali daugintis ar kisti, todėl profilaktiniai patikrinimai, ypač gimdos kaklelio tepinėlis (PAP testas), laikomi pagrindine prevencine priemone.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausiai CIN išsivysto dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos. Yra daugiau kaip 80 viruso tipų, o maždaug 30 jų gali infekuoti gimdos kaklelį. Labiausiai su gimdos kaklelio vėžiu siejami 16 ir 18 tipo ŽPV. Didelę įtaką CIN atsiradimui daro ir imuninės sistemos stiprumas – jei ji nusilpusi, pavojus komplikacijoms didesnis.
Kuo pasireiškia CIN?
Gerai žinoti, kad kaklinė intraepitelinė neoplazija dažniausiai būna besimptomė. Tačiau kai kuriems žmonėms po lytinių santykių gali pasirodyti kraujavimas. Tai vadinama postkoitaliniu kraujavimu ir juo gali pasireikšti įvairios gimdos kaklelio ligos, įskaitant CIN, ŽPV infekcija ar net vėžys. Tokiais atvejais svarbu kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio ištyrimo.
Kaip atliekami tyrimai?
Pirmas žingsnis nustatant CIN – tai PAP testas (gimdos kaklelio tepinėlis), leidžiantis aptikti pakitusių ląstelių. Jei randama pokyčių, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kolposkopiją – tai trumpa ir neskausminga procedūra, kurios metu iš arčiau apžiūrimas gimdos kaklelis. Priklausomai nuo tyrimo rezultatų, gali prireikti biopsijos, kai paimamas nedidelis audinio gabalėlis detalesniam ištyrimui.
Pokyčių klasifikacija pagal PAP testą:
- Mažos rizikos plokščialąstelinis intraepitelinis pakitimas (LSIL)
- Didelės rizikos plokščialąstelinis intraepitelinis pakitimas (HSIL)
- Netipinės liaukinės ląstelės (AGUS)
- Įtariami piktybiniai pakitimai
Kitas būdas klasifikuoti CIN – pagal numeruotus laipsnius, apibrėžiančius, kiek audinio sluoksnio yra pažeista:
- CIN 1: Pakitimai apima maždaug trečdalį epitelio storio.
- CIN 2: Pažeistas nuo trečdalio iki dviejų trečdalių epitelio.
- CIN 3: Daugiau nei du trečdaliai epitelio paveikti, tačiau vėžys dar neišsivystęs.
Net jei nustatyti pakitimai, tai nebūtinai reiškia vėžį. Gydytojo rekomenduojami tolimesni žingsniai, kaip kolposkopija ar biopsija, padeda įvertinti riziką ir suplanuoti gydymą.
Kokios galimos komplikacijos?
Daugumoje atvejų, jei CIN aptinkamas anksti, komplikacijos reti – dažnai imuninė sistema geba pati sunaikinti pakitusias ląsteles. Jei pokyčiai išlieka, vystosi ar plinta, perkeliamos prie gydymo taktikos, kurių tikslas – pašalinti ar sunaikinti pakitusias ląsteles, kad jas pakeistų sveikas audinys.
Pagrindinė baimė, susijusi su CIN, yra galimybė virusui ŽPV peraugti į gimdos kaklelio vėžį. Manoma, kad didžioji dauguma gimdos kaklelio vėžio atvejų atsiranda būtent dėl ŽPV.
Žmonėms, kurių imunitetas silpnesnis, pavyzdžiui, sergantiems kai kuriomis lėtinėmis ligomis, kyla didesnis pavojus, kad CIN komplikacijos bus sunkesnės ar vyks greičiau.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus kraujavimą iš makšties po lytinių santykių – tiek vienkartinį, tiek pasikartojantį – verta pasikonsultuoti su gydytoju ir, jei reikia, išsitirti. Net tuo atveju, jei neturite jokių simptomų, būtina reguliariai atlikti profilaktinius gimdos kaklelio tepinėlius pagal amžiaus ar rizikos grupės rekomendacijas. Tik taip galima užtikrinti, kad bet kokie gimdos kaklelio pakitimai būtų pastebėti laiku ir nesusiformuotų rimtesnės ligos.
Papildo galimybę išsitirti namuose suteikia ir kai kurie savikontrolės testai dėl ŽPV, tačiau jei gaunate teigiamą rezultatą arba kyla abejonių, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į gydytoją.
Kas toliau?
Nors kaklinė intraepitelinė neoplazija pati savaime nėra vėžys, tačiau ypač pažengęs CIN 3 etapas turėtų būti vertinamas rimtai ir gydomas pagal gydytojo nurodymus, nes negydant pakitusios ląstelės gali peraugti į vėžį. Daugeliu atvejų ankstyva diagnostika ir stebėjimas leidžia visiškai išgydyti pokyčius ir išvengti rimtų pasekmių sveikatai.














