Kas yra celiakija?

Celiakija – tai autoimuninė liga, kai organizmas pradeda atakuoti savo virškinimo sistemą po kontakto su glitimu. Glide esantis kviečiuose, rugiuose, miežiuose ir kai kuriuose avižose baltymas sukelia žarnyno gleivinės pakenkimą, todėl svarbiausia gydymo priemonė – laikytis griežtos begliutiminės mitybos.

Kas yra celiakija ir kaip ji atsiranda

Ši liga pasireiškia tik tiems, kurių imuninė sistema tam linkusi – dažniausiai tie žmonės turi tam tikrą genetinį polinkį arba artimų šeimos narių, sergančių celiakija. Du pagrindiniai genai, susiję su šia liga, yra HLA-DQ2 ir HLA-DQ8, tačiau jų turėjimas dar nereiškia, kad liga būtinai išsivystys.

Celiakija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net ir vaikystėje, kai tik į maistą įtraukiamas glitimas, arba vėliau gyvenime. Kadangi ši liga – sisteminė, ji prisideda prie įvairiausių simptomų atsiradimo visame organizme.

Pagrindiniai simptomai

Celiakijos simptomai gali būti labai įvairūs – nuo žarnyno veiklos sutrikimų iki odos ar kaulų problemų. Dažniausiai pasitaikantys požymiai:

• Pilvo pūtimas, dujų kaupimasis
• Viduriavimas
• Nepageidaujamas išmatų kvapas
• Sąnarių skausmas
• Odos bėrimai
• Burnos, dantų ar kaulų silpnėjimas
• Vaisingumo sutrikimai

Vaikams, kurie serga nediagnozuota celiakija, dažnai stebimas svorio neaugimas, žemas ūgis, vėluojanti branda, o kartais – lėtinis bėrimas ar odos pūslelės.

Kaip nustatoma celiakija

Celiakijos nustatymas prasideda nuo pokalbio su gydytoju apie patiriamus simptomus. Toliau atliekami kraujo tyrimai, kurie vertina specifinius autoimuninius antikūnus, susijusius su šia liga. Patvirtinti diagnozei dažnai prireikia endoskopijos, kurios metu iš žarnyno imamas mažas gleivinės mėginys histologiniam tyrimui.

Labai svarbu, kad iki diagnostikos žmogus nevengtų glitimo turinčių produktų, nes jų atsisakymas gali iškraipyti tyrimų rezultatus.

Gydymas ir kasdienybė su celiakija

Vienintelis veiksmingas gydymo būdas – visą gyvenimą laikytis begliutiminės mitybos. Tai reiškia atsisakyti visų maisto produktų, kurių sudėtyje yra kviečių, rugių, miežių ar jų atmainų. Šiuose grūduose, be kita ko, yra ir mažiau žinomų veislių, pavyzdžiui, spelta, farro, kamut, bulgūras ar semolina. Glitimo gali būti ir tritikale, kuris gaunamas kryžminant kviečius su rugiais.

Kai kurie gaminiai, pavyzdžiui, duona, bandelės, dribsniai, kruopos, sausainiai, pyragai, picos pagrindai ar užkandžiai, dažnai pagaminti iš grūdų, turinčių glitimo.

Saugus ir subalansuotas valgiaraštis

Nors pradžioje gali atrodyti sudėtinga, natūraliai begliutinių produktų yra daug: švieži vaisiai ir daržovės, ankštiniai augalai, riešutai, žuvis, kiaušiniai, liesa mėsa, natūralus jogurtas ir pienas gali būti puikus pagrindas dienos racionui. Taip pat dauguma kruopų, tokių kaip ryžiai, grikiai, bolivinė balanda, soros, amarantas, laukiniai ryžiai, tefas ar soros, – visiškai tinka celiakija sergantiems žmonėms.

Taip pat galima rasti įvairių begliutinių makaronų, pagamintų iš pupų, lęšių, kukurūzų ar kitų begliutinių grūdų. Iš anksto supakuotų gaminių etiketes būtina tikrinti – ypač svarbu pažymėjimas „begliutinis“, nes net ir natūraliai begliutinės avižos gali būti užterštos glitimu gamybos metu.

Begliutinė mityba nereiškia visiškai be grūdų – sveiki begliutiniai grūdai organizmui suteikia visų reikalingų vitaminų, mineralų ir skaidulų, padedančių palaikyti gerą virškinimą bei energiją visai dienai.

Galimos komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės

Negydoma celiakija dažnai sukelia rimtų sveikatos problemų: įsisenėjusi mažakraujystė, augimo sulėtėjimas, nuolatiniai odos bėrimai, migrena, traukuliai, osteoporozė ar vaisingumo sutrikimai. Kai kuriais atvejais gali padidėti rizika susirgti širdies ligomis, autoimuninėmis problemomis, retais atvejais – žarnyno vėžiu.

Be to, kasdien patiriami simptomai blogina gyvenimo kokybę ir gali ilgainiui atsiliepti tiek fizinei, tiek psichologinei savijautai.

Ar galima išvengti celiakijos?

Šiuo metu nėra žinomo ir patvirtinto būdo užkirsti kelią celiakijai – jos išsivystymui lemia genų ir aplinkos sąveika. Tyrimai, skirti aplinkos rizikos veiksnių nustatymui ar prevencinių vakcinų kūrimui, kol kas nebuvo sėkmingi. Ankstyvas ligos nustatymas ir pradėtas gydymas sumažina komplikacijų riziką, tačiau ligą dažnai sudėtinga diagnozuoti dėl labai įvairių simptomų.

Rekomenduojama, kad šeimos nariai, kurių artimieji serga celiakija, taip pat būtų ištirti genetiniu ar imunologiniu būdu.

Pokalbis su gydytoju

Jeigu jums kyla įtarimų dėl celiakijos – nedelsdami pasitarkite su gydytoju, ypač jei pastebėjote ilgalaikius simptomus ar gyvenimo kokybės pokyčius. Prieš atliekant tyrimus, svarbu neatsisakyti glitimo turinčio maisto – tik taip bus galima tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.