Kaip diagnozuojama celiakija

Glitimo netoleravimo arba celiakijos nustatymo kelias dažnai būna sudėtingas ir reikalauja laiko. Dauguma žmonių pradeda nuo kraujo tyrimų, o vėliau gydytojai dažniausiai rekomenduoja endoskopiją – procedūrą, kurios metu tiesiogiai apžiūrima plonoji žarna. Kai kur atsakymo galima sulaukti per kelias dienas ar savaitę, tačiau jei trūksta gastroenterologų, tyrimai gali užsitęsti ilgiau.

Kaip vyksta celiakijos diagnostika

Norint nustatyti, ar iš tiesų sergate celiakija, tenka pereiti keletą etapų. Kraujo tyrimai dažniausiai būna pirmasis žingsnis, tačiau galutinei diagnozei dažnai prireikia žarnyno gleivinės įvertinimo. Svarbu žinoti, kad kiekvieno žmogaus diagnostikos eiga gali skirtis.

Namų testai ir savikontrolė

Ne vienas, pajutęs galimus celiakijos simptomus, pabando atsisakyti glitimo – ir stebi, kaip kinta savijauta. Tačiau net jei dieta padeda, tokie savistoviniai bandymai nepakankami tiksliai diagnozei. Savarankiškos dietos pokyčiai gali paveikti laboratorinių tyrimų rezultatus, todėl labai svarbu apie tai informuoti gydytoją. Dažnai tenka grįžti prie įprastinės mitybos prieš atliekant tyrimus.

Prekyboje galima rasti testų, skirtų atlikti namuose. Jie paprastai atliekami naudojant piršto kraujo lašą ir mėginį išsiunčiant į laboratoriją. Tačiau net ir tokiam testui nereikėtų iš anksto keisti mitybos – dietos pokyčiai gali lemti klaidingus rezultatus. Bet kokiu atveju diagnozę turi patvirtinti gydytojas.

Šeimos nariai, kurių giminėje yra sergančiųjų celiakija, taip pat turėtų būti ištyrinėti – liga dažnai paveldima dėl tam tikrų genų.

Kokius kraujo tyrimus atlieka gydytojai?

Keli kraujo tyrimai gali padėti nustatyti celiakiją, tačiau dažniausiai pakanka vieno ar dviejų pagrindinių. Jie vertina, ar organizmas gamina antikūnus, susijusius su autoimunine reakcija į glitimą. Jei kraujyje aptinkami šie rodikliai, reikės išsamesnių tyrimų, nes tai gali rodyti celiakiją.

Visgi būna atvejų, kai kraujo tyrimai neparodo pokyčių, nors žmogus serga celiakija. Pvz., asmenys, kuriems trūksta IgA antikūnų, gali gauti klaidingus rezultatus. Taip pat kraujo tyrimas ne visada atspindi žarnyno gleivinės pažeidimus, tad jei simptomai ir šeimos istorija vis tiek kelia įtarimų, būtini papildomi tyrimai.

Kad tyrimai būtų tikslūs, maitinimasis glitimo turinčiais produktais turi būti tęsiamas iki tol, kol bus baigti visi reikalingi testai. Jei jau laikotės dietos be glitimo, galima atlikti vadinamąjį glitimo pakrovimo testą – vėl įtraukus glitimą į mitybą, o vėliau atlikus tyrimus. Apie šio metodo galimus privalumus ir trūkumus verta aptarti su gydytoju.

Celiakijos nustatymas esant odos bėrimui

Jei be teigiamų kraujo tyrimų pasireiškia niežtintis pūslelinis odos bėrimas (vadinamas herpetiforminiu dermatitu), celiakijos diagnozė paprastai patvirtinama be papildomų tyrimų. Tokį bėrimą sukelia ta pati autoimuninė reakcija į glitimą, kuri žaloja žarnyną.

Tačiau židininė odos biopsija vis dar laikoma aukso standartu patvirtinant herpetiforminį dermatitą, nes leidžia aptikti antiglutininius antikūnus tiesiogiai odoje.

Genetiniai tyrimai

Tyrimo metu galima ieškoti genų, būdingų celiakijai. Genų testas atliekamas tiek iš burnos ertmės ėminio, tiek iš kraujo. Mityba neturi įtakos šio testo rezultatams. Šie tyrimai negali patvirtinti ligos, bet sumažina tikimybę, jei minimos genetinės formos nėra nustatytos. Teigiamas genetinio testo atsakymas dar nereiškia, kad susirgsite celiakija – tokius genus turi apie 40% žmonių, tačiau dauguma taip ir nesuserga.

Vaizdo tyrimai ir biopsija

Jei kraujo tyrimai rodo galimą celiakiją arba yra kitų rimtų įtarimų, paprastai rekomenduojama endoskopija. Tai procedūra, kai įvedamas plonas vamzdelis su kamera, ir gydytojas gali įvertinti plonosios žarnos gleivinę, ieškoti jos pažeidimų.

Diagnozei patvirtinti endoskopijos metu paimami keli audinio mėginiai iš žarnos – idealiu atveju ne mažiau nei keturi ar šeši, nes pažeidimai gali būti netolygūs. Patologas vėliau mikroskopu įvertina, ar mėginiuose yra celiakijai būdingų pakitimų.

Kai kuriose įstaigose naudojamas ir kapsulinis endoskopas – nuryjama mažytė kamera, padedanti apžiūrėti tas žarnyno vietas, kurios įprastai sunkiai prieinamos. Tačiau šis metodas neleidžia paimti audinio tyrimams.

Kartais būna, kad vieni tyrimai būna teigiami, o kiti – neigiami. Pavyzdžiui, gali būti teigiami kraujo testai, bet biopsija neparodo žalos. Tokiu atveju stebima arba gydytojas siūlo reguliarias kontrolines endoskopijas, nes žarnos pakenkimas gali išryškėti tik vėliau.

Diferencinė diagnostika

Jei endoskopija ir kraujo tyrimai nustato gausų žarnyno gaurelių netekimą (vadinamą vilio atrofija), kitos ligos – pavyzdžiui, tropinė spru, bakterinis žarnyno uždegimas ar limfoma – dažniausiai atmetamos. Kai kurie pacientai, kuriems testai dėl celiakijos būna neigiami, tačiau išnyksta simptomai atsisakius glitimo, įtariama ne celiakija, o neceliakinis glitimo jautrumas – sudėtingai apibrėžiama būklė, kurią patvirtinti gali tik dieta be glitimo.

Neretai pasitaiko ir tikra kviečių alergija, kai atsakas į grūdus susijęs su kitokio tipo antikūnais nei celiakijoje.

Tolesni žingsniai ir stebėjimas

Net jei tyrimai rodo, kad dabar celiakijos nėra, žmonės, kurių šeimoje nustatyta ši liga arba yra kiti rizikos veiksniai, ateityje turėtų reguliariai kartoti tyrimus. Rizikos veiksniai yra celiakijos genai, artimi sergantys šeimos nariai, kitos autoimuninės ligos ar būdingi simptomai.

Ankstyvas ligos nustatymas leidžia išvengti komplikacijų, tokių kaip osteoporozė ar maistinių medžiagų trūkumai. Rekomenduojama dėl reguliarių patikrinimų tartis su savo gydytoju.

Dažniausi klausimai apie celiakijos diagnostiką

Koks patikimiausias kraujo tyrimas celiakijai?

Pagrindinis tyrimas – tTG-IgA testas, kuriuo ieškoma antikūnų prieš audinių transgliutaminazę IgA. Jis teigiamas net 98 % sergančiųjų celiakija, bet tyrimus reikėtų atlikti valgant glitimo turinčius produktus. Vaikams iki dvejų rekomenduojama įtraukti ir deamiduoto gliadino IgA tyrimą.

Kaip galutinai patvirtinama celiakijos diagnozė?

Vienintelis absoliučiai tikslus metodas – dvylikapirštės žarnos biopsija. Endoskopijos metu per burną paduodamas lankstus vamzdelis su kamera, gydytojas apžiūri žarnyno gleivinę ir paima mažą audinio mėginį. Mėginys mikroskopu įvertinamas laboratorijoje.

Kokie laboratoriniai pokyčiai rodo celiakiją?

Patologai biopsijoje naudoja specialią sistemą (Marsh klasifikaciją) ir, jei nustatomas trečias laipsnis (Marsh 3), diagnozuojama celiakija. Ši sistema padeda tiksliai įvertinti, kiek stipriai pažeista gleivinė.

Koks specialistas gali nustatyti celiakiją?

Celiakiją dažniausiai diagnozuoja gastroenterologas – gydytojas, kurio specializacija yra virškinamojo trakto ligos ir kuris atlieka endoskopijas.

Ar egzistuoja atrankiniai celiakijos tyrimai?

Ne, įprastinių visos populiacijos atrankos tyrimų nėra, tačiau tyrimai rekomenduojami rizikos grupėje esantiems žmonėms: vyresniems nei 3 metų vaikams ir suaugusiesiems, kuriems pasireiškia simptomai, sergančiųjų celiakija artimiems giminaičiams bei tiems, kurie serga tam tikromis autoimuninėmis ar genetinėmis ligomis (pvz.: 1 tipo diabetu, autoimuninėmis kepenų ligomis, Dauno, Turnerio ar Williamso sindromais, IgA trūkumu).