Kaip nustatoma koronaviruso (COVID-19) diagnozė

COVID-19 testavimas tapo kasdienybės dalimi, o nuolat atsirandančios naujovės kelia klausimų – kam verta atlikti tyrimus, kokius testus pasirinkti ir kaip suprasti savo rezultatus. Šiame straipsnyje aptariame skirtingus patikros būdus, simptomų įsivertinimą, gydytojo apžiūrą ir laboratorinius tyrimus, kurie gali padėti išsiaiškinti infekcijos priežastį.

Kaip nustatoma COVID-19 infekcija

Pirmai diagnozei šiandien naudojami tiek greitieji savarankiški testai, kuriuos galima atlikti namuose, tiek laboratoriniai tyrimai, kuriuose dažniausiai imamas tepinėlis arba kraujo mėginys. Testavimą rekomenduojama atlikti, jei pasireiškia būdingi simptomai ar teko kontaktuoti su infekuotu asmeniu. Testų tipai skiriasi ne tik rezultatų gavimo sparta, tikslumu bei kaina, bet ir veikimo principais.

Kada verta pasitikrinti dėl COVID-19

Testuoti rekomenduojama ne tik pasireiškus simptomams. Tyrimo vertėtų imtis, jei:

• Buvote arti žmogaus, kuriam patvirtinta infekcija (artimas kontaktas buvo mažesniu kaip 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių).
• Lankėtės gausiuose renginiuose, kur buvo didesnė viruso plitimo rizika, ypač esant židiniui regione.
• Dirbate arba gyvenate slaugos ar globos įstaigoje.
• Esate svarbios infrastruktūros, sveikatos ar tarnybų darbuotojas.
• Planuojate medicininę procedūrą ar hospitalizaciją.

Priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, gydytojai ar visuomenės sveikatos specialistai gali rekomenduoti atlikti testą ir asmenims be aiškių rizikos faktorių, siekiant sustabdyti užkrato plitimą.

Testavimo eiga

Dabar COVID-19 patikra prieinama daugelyje vaistinių, gydymo įstaigų ar specializuotuose punktuose. Taip pat galima naudotis greitaisiais namų testais, kurių rezultatų nereikia laukti ilgai. Prieš vykstant į testavimą, rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju. Vietos ir testavimo tvarka priklauso nuo konkretaus miesto ar rajono.

COVID-19 testų tipai

Šiuo metu COVID-19 nustatymui taikomi keli pagrindiniai metodai:

• Molekuliniai (PGR) testai: Patikimiausias būdas aktyviai infekcijai nustatyti. Jie aptinka viruso genetinę medžiagą iš nosiaryklės tepinėlio ar seilių. PGR metodas labai jautrus, tačiau rezultatų gali tekti palaukti nuo kelių dienų iki savaitės, priklausomai nuo laboratorijų apkrovos.
• Antigeno (greitieji) testai: Leidžia greitai (per kelias minutes) nustatyti infekciją, tačiau reikalauja didesnės viruso koncentracijos. Jei greitas testas neigiamas, bet simptomai išlieka, gydytojas gali pasiūlyti papildomai atlikti PGR tyrimą.
• Antikūnų testai: Nustato, ar žmogus jau buvo susidūręs su virusu ir organizmas sukūrė atsaką. Tačiau šie tyrimai netinka aktyviai infekcijai nustatyti bei negali parodyti, ar įgytas imunitetas apsaugo nuo pakartotinio susirgimo. Antikūnų tyrimų rezultatų nereikėtų naudoti kaip pagrindo atsisakyti apsaugos priemonių, tokių kaip kaukės ar saugus atstumas.

Testo rezultatų reikšmės

• Teigiamas rezultatas reiškia, kad esate užsikrėtę COVID-19. Tačiau egzistuoja tikimybė, kad dalis ligos simptomų gali būti susiję ir su kitais virusais ar bakterijomis, galinčiais sukelti uždegimą.
• Neigiamas rezultatas dar nereiškia, kad viruso nėra – svarbūs simptomai, kontakto aplinkybės bei gydytojo vertinimas. Kartais virusas gali būti nepastebėtas ėminyje arba gautas klaidingai neigiamas atsakymas.

Kaip sekti savo sveikatą

Svarbu stebėti savo savijautą ir rizikos veiksnius. Peržvelkite, ar buvote vietose, kur plito infekcija, arba bendravote su galimai užsikrėtusiais asmenimis. Reikėtų atkreipti dėmesį, jei pradeda varginti tokie požymiai:

• Karščiavimas arba šaltkrėtis
• Kosulys
• Kvėpavimo sunkumai ar dusulys
• Nuovargis
• Raumenų arba kūno skausmai
• Galvos skausmas
• Uoslės ar skonio praradimas
• Gerklės skausmas
• Nosies užgulimas ar sloga
• Pykinimas ar vėmimas
• Viduriavimas

Šie simptomai būdingi ir kitoms kvėpavimo takų ar virusinėms ligoms, tokioms kaip gripas, bronchitas ar plaučių uždegimas.

Rimtesni įspėjamieji ženklai

Jei pasireiškia staigus sveikatos pablogėjimas, sunki dusulys, nuolatinis spaudimas krūtinėje, sumišimas, sunkumas atsibusti ar pamėlynavusi oda ir lūpos, būtina kuo skubiau kreiptis dėl profesionalios pagalbos.

Gydytojo apžiūra

Atvykus į apžiūrą, gydytojas įvertina jūsų bendrą būklę, daugiau dėmesio skiria kvėpavimo sistemai – klausosi krūtinės, matuoja temperatūrą, stebi, ar nėra dusulio, greitesnio kvėpavimo ar pagalbinių raumenų naudojimo kvėpuojant. Šie požymiai gali liudyti apie rimtesnę plaučių infekciją ar pažengusį uždegimą. Tačiau nei kvėpavimo garsų pokyčiai, nei jų nebuvimas dar nereiškia, kad COVID-19 nėra ar yra.

Papildomi laboratoriniai tyrimai

Sunkesnės eigos ar komplikacijų rizikos atvejais gali būti atliekami papildomi laboratoriniai tyrimai, tokie kaip:

• Kraujo ląstelių skaičius (įvertinami baltieji ir raudonieji kraujo kūneliai)
• Oksimetrija (duomenys apie deguonies kiekį kraujyje)
• Arterinio kraujo dujų analizė (tikslesni rodikliai nei oksimetrijoje)
• Elektrolitų balansas, jei įtariama sunki ligos eiga

Šie tyrimai nėra skirti pačiai infekcijai nustatyti, tačiau svarbūs sprendžiant dėl komplikacijų gydymo.

Plaučių vaizdiniai tyrimai

Atliekant krūtinės rentgenogramą ar kompiuterinę tomografiją, galima pamatyti plaučių uždegimo, kurį sukėlė COVID-19, požymius. Būdingas dvipusis plaučių pažeidimas – dažnai matoma vadinamoji „matinio stiklo“ (angl. ground-glass opacity) struktūra, rodanti uždegimą. Tačiau tokie pakitimai gali pasitaikyti ir kitų kvėpavimo takų ligų atvejais, todėl nėra specifiniai tik COVID-19 infekcijai.

Kitų ligų atskyrimas

Pagrindinis iššūkis – COVID-19 simptomai labai panašūs į daugelį kitų kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip peršalimas, gripas ar bakterinis gerklės uždegimas. Todėl gydytojas gali skirti papildomus tyrimus kitoms ligoms patikrinti, jei, pagal rizikos veiksnius ir simptomus, galima įtarti kitą sukėlėją.