Kas nutinka žmonėms, sergantiems mažakraujyste?

0
10

Mažakraujystė – viena dažniausių kraujo ligų, kuri išsivysto, kai organizme sumažėja sveikų raudonųjų kraujo kūnelių arba jie tampa mažiau veiklūs. Tai trikdo deguonies pernešimą, todėl kūnas gali netekti jėgų, atsiranda įvairių negalavimų.

Priežastys

Anemija pasireiškia dėl daugelio skirtingų priežasčių. Dažniausiai ji susijusi su nepakankama naujų kraujo kūnelių gamyba ar didesniu jų praradimu nei įprasta.

  • Nepakankama mityba, ypač jei trūksta vitamino B12, geležies ar baltymų
  • Virškinamojo trakto ligos, mažinančios maistinių medžiagų pasisavinimą
  • Staigus kraujavimas dėl traumų ar chirurginių operacijų
  • Lėtinis, nedidelis net kraujavimas (pavyzdžiui, dėl skrandžio ar žarnyno ligų, stiprių mėnesinių)
  • Įgimtos kraujo ligos (pvz., pjautuvinė anemija)
  • Vėžiniai susirgimai arba chemoterapija
  • Kepenų, inkstų ligos
  • Švinas (jo gali būti senų dažų, vandentiekio sistemoje)
  • Parazitinės infekcijos, pavyzdžiui, maliarija

Kai kurios iš šių būklių, kaip stiprus kraujavimas, gali sukelti staigią ir sunkią anemiją. Kitos, tarkime, kepenų ar švino sukelta žala, vystosi lėtai ir ilgainiui blogina savijautą. Dažniau mažakraujystė išsivysto vyresniame amžiuje ar turint lėtinių ligų, taip pat nėštumo metu.

Pagrindiniai simptomai

Kad ir dėl kokios priežasties išsivystytų anemija, pagrindiniai požymiai dažniausiai būna panašūs. Silpnumas ir energijos stoka – vieni iš labiausiai jaučiamų. Taip pat galite pradėti dažniau šalti, skaudėti galvą, svaigti galva.

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo anemijos priežasties. Pavyzdžiui, geležies trūkumas kai kuriems žmonėms iššaukia norą valgyti ne maisto produktus (pika), esant kepenų ligomis, oda gali pagelsti. Skrandžio ar žarnyno veiklos sutrikimai kartais pasireiškia virškinimo problemomis ir svorio kritimu.

Kaip atpažinti sunkią anemiją

Nors dauguma atvejų reikalauja gydymo, kartais anemija gali sparčiai pablogėti ir tapti pavojinga. Tokiu atveju neretai pasireiškia labai išreikšti simptomai:

Tokiais atvejais būtina kuo skubiau kreiptis į medikus. Esant žinomai lėtinei anemijai, svarbu turėti veiksmų planą, ką daryti, jei būklė ima blogėti. Jei simptomai staiga paūmėjo, rekomenduojama nedelsti kreiptis pagalbos.

Kaip diagnozuojama anemija

Anemijai patvirtinti pirmiausia atliekami kraujo tyrimai. Standartinis tyrimas yra bendras kraujo tyrimas (BKT), kuris parodo raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, hemoglobino lygį. Prireikus atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, geležies kiekio ar vitamino B12 nustatymas. Kiti tyrimai gali būti skirti pagrindinei ligai, sukėlusiai anemiją, surasti.

Gydymo principai

Anemijos gydymo būdai priklauso nuo ligos priežasties. Sunkiais staigios anemijos atvejais gali būti reikalinga kraujo perpylimas, taip pat gali prireikti vaistų ir skysčių intraveniniu būdu, esant dideliems kraujospūdžio svyravimams. Kartais būtinas papildomas deguonis.

Jei mažakraujystė nulemta geležies ar vitamino B12 trūkumo, gydytojas gali skirti papildus. Kitais atvejais gydymas parenkamas pagal konkrečią priežastį, pavyzdžiui, gydant infekcijas ar lėtines ligas.

Ką galite padaryti kasdien

Dažniausias būdas išvengti anemijos – subalansuota mityba. Ypač svarbu nepamiršti geležies, folio rūgšties ir vitamino B12 turinčių produktų. Jei pasirenkate vegetarišką ar veganišką mitybą, verta pasitarti su specialistu dėl papildų vartojimo, nes tam tikrų medžiagų gali trūkti.

Rekomenduojama reguliariai lankytis profilaktiniuose sveikatos patikrinimuose – tai padeda laiku nustatyti net ir besimptomę anemiją. Turint lėtines ligas (pvz., pjautuvinę anemiją), gali prireikti nuolatinio stebėjimo ir gydymo, kad būtų išvengta komplikacijų.

Santrauka

Mažakraujystė – tai būklė, kai raudonųjų kraujo kūnelių kiekis ar jų funkcija yra pakitusi. Priežastys gali būti labai įvairios, tačiau simptomai dažniausiai pasireiškia kaip nuovargis, galvos skausmai, silpnumas. Sunkiausiais atvejais anemija gali būti grėsminga gyvybei, todėl pastebėjus požymių būtina kreiptis į gydytoją. Gydymas paprastai būna efektyvus, ypač jei paskiriamas laiku ir atsižvelgiant į pagrindinę priežastį. Prevencijos pagrindas – visavertė mityba ir reguliarūs sveikatos patikrinimai.

Dr. Saulius Petraičius

Komentarų sekcija išjungta.