Anglies monoksido aptikimas ir apsinuodijimo CO atpažinimas

Anglies monoksidas (CO) – tai nematoma, jokio kvapo neturinti dujos, kuri patenka į aplinką degant kurui: medienai, angliai, dujoms ar benzinui. Dažniausiai šios dujos kaupiasi uždarose ar prastai vėdinamose patalpose, todėl jos pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

Kaip nustatomas anglies monoksido šaltinis

Pagrindiniai CO šaltiniai yra šildymo įrenginiai, virtuvės technika, viduje eksploatuojami automobiliai ar generatoriai. Visas šias vietas verta periodiškai tikrinti, kad išvengtumėte pavojingo anglies monoksido kaupimosi. Veiksmingiausia apsauga nuo šių dujų namuose – CO detektoriai. Jie nedideli, dažniausiai veikiantys baterijomis ir skleidžiantys signalą, kai užfiksuoja pavojingą CO lygį. Svarbu, kad toks detektorius būtų ne tik kiekviename aukšte, bet ir prie miegamųjų kambarių. Baterijas reikėtų pasikeisti bent kartą per metus, nebent detektorius turi užantspauduotą ilgesnio veikimo bateriją.

Norint nustatyti, ar namų šildymo ar kiti degimo įrenginiai veikia saugiai, praverčia ir speciali degimo testavimo aparatūra. Tokiais prietaisais dažniausiai naudojasi šildymo technikos specialistai – jie tikrina ventiliacijos, degimo procesų ir dujų kiekius.

Kada įtarti apsinuodijimą CO

Anglies monoksido apsinuodijimas dažnai painiojamas su kitais negalavimais, nes simptomai – bendro pobūdžio: galvos skausmas, pykinimas, silpnumas ar galvos svaigimas. Jei kelis žmones toje pačioje patalpoje užklumpa tie patys simptomai, ypač vasaros ar žiemos mėnesiais, kai veikia šildymo įrenginiai, verta sunerimti.

Atsiradus tokiems požymiams, visiems pastato gyventojams būtina iš karto išeiti į gryną orą. Automobiliu važiuoti nereikėtų – geriausia kviesti greitąją.

Kaip diagnozuojamas anglies monoksido poveikis organizmui

Apsinuodijimo anglies monoksidu diagnozė pagrįsta simptomais ir laboratoriniais tyrimais. CO jungiasi su hemoglobinu kraujyje, taip sudarydamas karboksihemoglobiną (COHgb). Šis junginys užima vietą, kurią paprastai užima deguonis, todėl, net kvėpuojant oro gali atrodyti, kad deguonies organizme pakanka – nors iš tiesų jo trūksta.

Laboratoriniais tyrimais galima išmatuoti karboksihemoglobino kiekį kraujyje. Didelės šio junginio koncentracijos atveju prasideda sunkesni apsinuodijimo simptomai, o labai stipriai padidėjus karboksihemoglobinui gresia sąmonės netekimas, kvėpavimo sutrikimai ar net mirtis.

Ne visos greitosios pagalbos komandos turi CO kiekį parodantį matuoklį, tačiau ši funkcija palaipsniui diegiama. Daugumoje ligoninių naudojamas arterinis kraujo dujų tyrimas – invazinesnis, bet pats tiksliausias būdas įvertinti, kiek organizmas gauna deguonies, išsiskiria CO, ir kiek jame karboksihemoglobino. Tokiu būdu galima patikimai įsitikinti CO apsinuodijimu.

Simptomai, kurie gali išduoti pavojų

• Galvos skausmas, pykinimas
• Raumenų silpnumas, galvos svaigimas, sunku susikaupti
• Dusulys, sumišimas, krūtinės skausmas (ypač jei sergama širdies ligomis)
• Alpimas, traukuliai, sąmonės pritemimas

Simptomams sunkėjant, karboksihemoglobinui kraujyje daugėjant, organizmui kyla vis didesnė grėsmė.

Kaip atliekami tyrimai ir kokie rodikliai vertinami

Pagrindinis laboratorinis tyrimas – karboksihemoglobino kiekio kraujyje matavimas. Jei nesate rūkalius, COHgb reikšmė didesnė kaip 2 % rodo galimą apsinuodijimą. Rūkalių kraujyje COHgb įprastai būna didesnis, tad virš 9 % laikoma ženklu, kad įvyko apsinuodijimas.

Be laboratorinių tyrimų, kartais pasitelkiami ir vaizdiniai metodai, siekiant įvertinti, ar nepažeisti organizmo audiniai – ypač smegenys. Dažniausiai tam naudojama magnetinio rezonanso tomografija (MRT).

Ilgalaikio poveikio pavojai

Akutinis, stiprus apsinuodijimas CO yra žalingas, tačiau žema šių dujų koncentracija ore per ilgesnį laiką taip pat gali pažeisti organus – ypač širdį ir smegenis. Net jei karboksihemoglobino kiekiai atrodo nežymūs, būtina atsižvelgti į simptomus ir atlikti papildomus tyrimus.

Kuo panašus ir skiriasi cianido bei CO apsinuodijimas

Cianidas – taip pat bekvapės, bespalvės dujos, kurios trukdo organizmui panaudoti deguonį, kaip ir CO. Cianido apsinuodijimas nustatomas kraujo ir šlapimo laboratoriniais tyrimais – tačiau skirtingai nei CO, jo pėdsakai organizme išnyksta greitai, todėl svarbu laiku atlikti tyrimus. Kartais gali pasitaikyti kombinacija – pvz., gaisro metu apsinuodijama ir CO, ir cianidu.

Santrauka

Nuo anglies monoksido apsinuodijimo gali išgelbėti tik laiku atpažinti ženklai ir prevencinės priemonės – CO detektoriai, reguliarūs įrenginių patikrinimai, atvirų liepsnų ar automobilių laikymas tik atvirose, gerai vėdinamose erdvėse.

Nustatyti CO poveikį organizmui leidžia karboksihemoglobino tyrimai. Vos įtarus galimą apsinuodijimą, svarbu kuo greičiau išeiti į lauką ir kviesti medikus.