Kraujo krešulių diagnostika

Kraujagyslės pažeidimas – vienas dažniausių atvejų, kai organizmo gebėjimas krešėti kraują tampa gyvybiškai svarbus. Kraujo krešulys apsaugo nuo pernelyg gausaus kraujo netekimo ir užtikrina natūralų žaizdos gijimą.

Kraujagyslių užsikimšimas

Deja, ne visada kraujo krešuliai formuojasi tinkamu metu ar tinkamoje vietoje. Jei krešulys užblokuoja kraujagyslę, kraujas nebegali patekti į svarbius organus – tuomet audiniai pradeda žūti, o pažeistas organas gali nustoja veikti. Būtent tokie atvejai kelia realų pavojų gyvybei.

Kokių tipų būna kraujo krešuliai?

Skiriami du pagrindiniai kraujo krešulių tipai: trombas ir embolas. Trombas susiformuoja tiesiai kraujagyslėje ir laikosi tos pačios vietos, o embolas yra atitrūkęs krešulys, keliaujantis kraujagyslėmis ir galintis sustoti bei sukelti užsikimšimą visai kitame kūno taške.

Kai organų audiniai nebegali gauti deguonies ir maistinių medžiagų dėl užsikimšusios kraujagyslės, gali išsivystyti labai pavojingos būklės, tokios kaip insultas, infarktas ar plaučių embolija.

Kurios ligos dažniausiai susijusios su kraujo krešuliais?

• Insultas: dažnai įvyksta, kai smegenų arterijoje susidaro trombas arba iki smegenų nukeliauja embolas. Šių krešulių pradžia gali būti širdyje ar kaklo kraujagyslėse.
• Širdies infarktas: dažnai sukeltas trombo, susiformavusio širdies kraujagyslėje, kurią pažeidžia aterosklerozė.
• Giliųjų venų trombozė (GVT): susidaro didžiosiose kojų, šlaunų ar dubens venose. Krešuliai gali susidaryti ir rankų ar kitų galūnių venose.
• Plaučių embolija: kai trombas iš kitur (dažniausiai iš kojos venos) nukeliauja į plaučius ir užkemša svarbią plaučių kraujagyslę.
• Krešuliai kepenų (vartų venų trombozė) ir inkstų venose taip pat nėra reti atvejai.

Kokie būna gydymo būdai?

Gydymas priklauso nuo to, kurioje vietoje randamas krešulys. Dažniausiai skiriami kraują skystinantys vaistai, kurie neleidžia krešuliui didėti ir gali jį ištirpinti. Tačiau tokie vaistai padidina kraujavimo riziką, todėl jų vartojimas kruopščiai stebimas.

Pasekmės organizmui priklauso nuo krešulio vietos – jei užblokuojama organo kraujotaka, netrukus pažeidžiamas ir pats organas. Krešulys gali keliauti kraujo tėkme ir sukelti užsikimšimą kitoje vietoje.

Simptomai, galintys išduoti kraujo krešulį

• Nepaaiškinamas skausmas ar jautrumas tam tikroje kūno vietoje
• Odos paraudimas ir karštis
• Patinimas, dažniausiai vienoje kojoje
• Dusulys
• Krūtinės skausmas
• Galvos svaigimas

Kaip nustatomi kraujo krešuliai?

Norint nustatyti, ar organizme yra kraujo krešulys, gydytojai atlieka įvairius laboratorinius ir vaizdo tyrimus.

Laboratoriniai tyrimai

• D-dimero testas: kraujo tyrimas, rodantis ar organizme neseniai vyko nenormali krešėjimo veikla. Padidėjęs D-dimero kiekis dažnai matomas, kai susiformavęs krešulys, tačiau šis rodiklis nėra visiškai specifiškas.
• Kardiologiniai žymenys: jų padidėjimas rodo galimą širdies raumens pažeidimą, kuris kartais susijęs su kraujo krešuliu širdies kraujagyslėse.

Vaizdo tyrimai

• Kompresinė ultragarsinė sonoskopija: neinvazinis būdas nustatyti giliosios venos trombozę, ypač kojose. Speciali galvutė judinama per tiriamą vietą ir vizualizuojami audiniai.
• Ventiliacijos ir perfuzijos skenavimas (V/Q): leidžia įvertinti, ar plaučiuose nėra užsikimšusių kraujagyslių. Į kraują suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri padeda stebėti kraujotaką plaučiuose.
• Kompjuterinė tomografija (KT): detaliai parodo kūno vidų, padeda aptikti pažeidimus minkštuosiuose audiniuose, smegenyse ar plaučiuose.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): ypač naudinga organų pažeidimams po insulto ar plaučių embolijos, tačiau tyrimas užtrunka ilgiau nei KT tyrimas ir dėl skubos dažniau renkamasi pastarąjį.

Procedūros su kontrastinėmis medžiagomis

• Angiografija ir venografija: tyrimai, kai įtariama, jog kraujagyslėje susidarė krešulys, į ją suleidžiama speciali dažo medžiaga, o po to daromos nuotraukos leidžia tiksliai įvertinti užsikimšimo vietą.
• Tiriant, ar kraujagyslėse nėra krešulių, naudojamos įvairios šių tyrimų rūšys:
  • Plaučių angiografija (plaučių embolijai nustatyti)
  • Venografija (giliosios venų trombozės paieškai)
  • Koronarinė angiografija (širdies kraujagyslių ištyrimui)
  • Miego arterijos angiografija (kaklo kraujagyslių tiriamasis metodas)
• Echokardiograma: tyrimas, skirtas išsamiai įvertinti širdies darbą ir paieškoti trombų širdies ertmėse.

Tam tikros lietinės širdies ligos, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, padidina riziką, kad krešuliai atsiras prieširdyje ar skilvelyje. Kartais echokardiograma padeda nustatyti riziką insultui dėl embolų arba atskleidžia tokias įgimtas būkles, kurios didina krešulių migracijos riziką.

Apibendrinimas

Kraujo krešuliai ne visada sukelia akivaizdžius simptomus – dalis žmonių nejaučia jokių būdingų požymių. Vis dėlto, dažnai išryškėja įspėjamieji signalai, tokie kaip skausmas, patinimas, dusulys ar staigus krūtinės skausmas. Jei pastebite tokius simptomus, svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Tinkamai parinkti laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai padeda tiksliai rasti krešulio vietą ir įvertinti riziką organizmui.

Dažniausi klausimai apie kraujo krešulius

Ar kraujo tyrimas gali nustatyti krešulį?

Taip, D-dimero tyrimas leidžia įtarti, kad organizme yra arba buvo kraujo krešulys, pavyzdžiui, giliojoje venoje ar plaučiuose. Kardiologiniai žymenys padeda nustatyti, ar širdies raumuo pažeistas, ką kai kada sukelia trombas širdies kraujagyslėse.

Kokie tyrimai tinka ieškant krešulio kojoje?

• D-dimero tyrimas
• Kompresinė ultragarsinė sonoskopija
• Venografija su kontrastine medžiaga
• Kompjuterinė tomografija (KT)
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

Kaip aptikti krešulį plaučiuose?

• V/Q skenavimas
• Plaučių angiografija
• Kompjuterinė tomografija (KT)
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

Kaip galima pajusti, kad organizme susidarė krešulys?

• Odos jautrumas, paraudimas ar šiluma
• Patinimas, kuris paprastai juntamas tik vienoje kojoje
• Dusulys
• Krūtinės skausmas
• Galvos svaigimas