Kokias LPI galima nustatyti atliekant kraujo tyrimus?

Kraujo tyrimu galima nustatyti ne vieną lytiškai plintančią infekciją (LPI), tarp jų – genitalinį herpesą, ŽIV, sifilį, hepatitą B arba C. Tokie tyrimai dažniausiai yra tikslūs ir patogūs, jei atliekami tinkamu laiku. Vis dėlto, kai kurioms ligoms nustatyti prireikia ne kraujo, bet šlapimo mėginio arba tepinėlio.

Herpeso tyrimo galimybės

Herpesas dažniausiai diagnozuojamas tiems, kurie turi aiškius infekcijos simptomus – matomus išbėrimus ir pūsleles, šašus. Tačiau kartais tiriami ir tie žmonės, kurių partneriai serga genitaliniu herpesu, net jei jiems patiems simptomų nėra.

• Kraujo tyrimas nustato organizme susiformavusius antikūnus ir baltymus, kuriuos imuninė sistema gamina reaguodama į herpesą. Kad tyrimo atsakymas būtų patikimas, nuo galimos užsikrėtimo dienos turi praeiti bent 12 parų. Per trumpą laiką antikūnų dar nebūna pakankamai.
• Nepaisant pirmųjų simptomų, kurie dažniausiai pasireiškia tarp 4 ir 7 dienos po kontakto, kraujyje esančių antikūnų gali ir nebūti pakankamai, kad tyrimas būtų teigiamas.
• Jei kraujo tyrimas rodo teigiamą atsakymą, toliau atliekamas dar vienas papildomas tyrimas toje pačioje kraujo mėginio dalyje. Tik abiem tyrimams patvirtinus infekciją, diagnozė laikoma galutine.
• Situacijose, kai yra matomos žaizdelės, gali būti paimtas ir tepinėlis – toks mėginys leidžia tiksliai nustatyti virusą dėl veiksmingo genetinio tyrimo (NAAT).

Įprastas kraujo tyrimas lytiškoms infekcijoms nustatyti neįtrauktas į kasdien atliekamų tyrimų sąrašą – jį reikia užsisakyti atskirai ir dažniausiai šį tyrimą paskiria tik prireikus.

ŽIV tyrimo būdai ir lango periodas

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) nustatomas atliekant kraujo tyrimą, tačiau galima naudoti ir seilių ar šlapimo mėginius. Dažniausiai taikomi testai ieško tiek antikūnų, tiek viruso paviršiaus baltymų, vadinamų antigenais.

• Tik gavus teigiamą pirminio tyrimo atsakymą, atliekamas papildomas tiriamasis tyrimas tam pačiam kraujo mėginiui. Patvirtinus infekciją, atsakymas yra itin tikslus.
• Yra greitųjų ŽIV testų, kurie nustato antikūnus kraujyje arba seilėse – atsakymo galima tikėtis maždaug per 20 minučių.
• Galimi ir namie atliekami tyrimai, tačiau maždaug vienas iš dvylikos vis dėlto gali būti klaidingai neigiamas, tad gavus neaiškų atsakymą verta pasikonsultuoti su medikais.
• Šlapime atliekamas tyrimas nėra plačiai naudojamas.

Kaip ir kitų infekcijų atveju, egzistuoja „lango periodas“, kol infekcija dar nepastebima jokiais tyrimais. Kombinuotam antikūnų ir antigenų tyrimui tenka palaukti nuo 18 iki 45 dienų po kontakto. Atliekant įprastą antikūnų testą, šis laikotarpis gali tęstis nuo 23 iki 90 dienų. Jei užfiksuotas labai didelės rizikos atvejis ar pasireiškia ūmūs simptomai, galima pasitelkti ŽIV RNR testą – jis leidžia aptikti virusą jau po 10 dienų.

Sifilio nustatymo metodai

Sifilis, kurio sukėlėjas yra Treponema pallidum bakterija, reikalauja kelių skirtingų kraujo tyrimų. Jie padeda nustatyti, ar žmogus užsikrėtė dabar, ar yra turėjęs infekciją anksčiau.

• Treponeminiai tyrimai aptinka specifinius sifiliui būdingus antikūnus. Jei jie randami, daromas papildomas netreponeminių antikūnų tyrimas. Šie antikūnai susiję su organizmo ląstelių pažeidimais.
• Netreponeminių antikūnų kiekio svyravimai parodo, ar liga progresuoja, ar gydymas sėkmingas bei ar asmuo užsikrėtė pakartotinai.
• Sifilį galima aptikti ir iš paimto tepinėlio nuo žaizdelės arba nugaros smegenų skysčio (jei įtariama infekcija, paveikusi nervų sistemą).

Vidutiniškai sifilio požymiai nustatomi praėjus trims–šešioms savaitėms po užsikrėtimo.

Hepatito B ir C tyrimai

Kaip ir sifilio atveju, hepatitu B susirgusiųjų tyrimams taikomi keli skirtingi kraujo tyrimai. Jie leidžia įvertinti, ar žmogus šiuo metu serga, yra sirgęs anksčiau ar turi imunitetą virusui.

• Hepatito B paviršiaus antigeno tyrimas atskleidžia, ar žmogus serga ir yra užkrečiamas kitiems.
• Paviršiaus antikūnų tyrimas parodo, ar organizmas turi susiformavusį imunitetą, įgytą persirgus arba pasiskiepijus.
• Branduolio antikūnų tyrimas nurodo, ar šiuo metu aktyvus ūmus arba lėtinis hepatito procesas.

Šiai infekcijai „lango periodas“ – laikas nuo užsikrėtimo iki momentas, kai liga tampa nustatoma – gali trukti nuo dviejų iki penkių mėnesių.

Tiriant hepatitą B rekomenduojama išsitirti ir dėl hepatito C, kurio plitimas siejamas su krauju, o retais atvejais – ir su lytiniais santykiais. Hepatitas C taip pat dažniausiai nustatomas kraujo tyrimu.

Infekcijos, nustatomos tik tepinėliu

Tam tikros lytiškai plintančios infekcijos diagnozuojamos tik paėmus tepinėlį iš lyties organų gleivinės ar pažeistos vietos. Tepinėlio mėginyje bakterijos kartais užauginamos laboratorijoje arba jame tiesiogiai ieškoma genetinės medžiagos, būdingos konkrečiai infekcijai.

• Chlamidiozė dažniausiai nustatoma praėjus vienai ar dviem savaitėms po užsikrėtimo.
• Gonorėja irgi aptinkama maždaug po savaitės ar dviejų.
• Trichomonozės atveju tyrimą galima atlikti per savaitę–mėnesį po užsikrėtimo.

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijai nustatyti reikia tepinėlio nuo gimdos kaklelio – tai dažnai atliekama ginekologinio apžiūros metu, atskirai ar kartu su Pap testu.

Savaime paimtas tepinėlis yra naudinga alternatyva žmonėms, kuriems dėl ankstesnių traumų ar kitų priežasčių sunku leisti kitam asmeniui atlikti tyrimą. Jei nerimaujate dėl šio tyrimo, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu – kai kuriais atvejais tepinėlį galima pasiimti pačiam.