Alkoholio poveikis jūsų organizmui

Alkoholis dažnai tampa neatsiejama įvairių švenčių, susitikimų ar net kasdienių ritualų dalimi. Tačiau retai susimąstome, kokį poveikį gėrimai daro mūsų kūnui – ir kaip net nedidelis kiekis gali paveikti nuotaiką, elgesį ar ilgalaikę sveikatą.

Kaip alkoholis veikia skirtingas kūno sistemas

Nuo pirmo gurkšnio alkoholis pradeda keisti mūsų organizmo veiklą. Šios medžiagos poveikis juntamas tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Priklausomai nuo vartojimo įpročių, poveikis gali skirtis – nuo lengvų savijautos pokyčių iki rimtesnių sveikatos problemų.

Iš pradžių pasireiškia šie trumpalaikiai simptomai:

• Sumažėjęs savikontrolės jausmas
• Sutrumpėjęs dėmesys
• Koordinacijos problemos
• Nuotaikos svyravimai

Tačiau ilgainiui gali išsivystyti rimtesni sutrikimai:

• Atminties prastėjimas
• Inkstų pažeidimai
• Ištiktis
• Kepenų sutrikimai
• Širdies veiklos problemos
• Cukrinis diabetas

Dėl slopinančio poveikio alkoholis siejamas ir su nuotaikos sutrikimais, pavyzdžiui, padidėjusiu nerimu ar depresija. Įrodyta, kad gausus vartojimas gali didinti savižudybės riziką ir skatinti jau egzistuojančių psichinės sveikatos problemų pasireiškimą.

Kokios kūno dalys pažeidžiamos dažniausiai?

Alkoholis pirmiausia paveikia smegenis – ypač hipokampą, kuris atsakingas už atmintį ir mokymąsi. Net saikingas vartojimas gali lemti šio smegenų srities nykimą, o ilgainiui didėja pažintinių sutrikimų bei ankstyvos demencijos tikimybė. Dažnas šalutinis reiškinys – migrena bei stiprūs galvos skausmai.

Įtakos patiria ir širdies raumuo. Alkoholis gali keisti širdies ritmą, skatinti širdies nepakankamumo ar aukšto kraujospūdžio išsivystymą. Reguliarus vartojimas didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Didelė našta tenka ir kepenims, kurių fermentai skaido alkoholį. Jei alkoholis vartojamas dažnai, išauga rimtų kepenų ligų – cirozės, hepatito ar net kepenų vėžio – rizika.

Svarbią funkciją atlieka kasa – ji skaido fermentus ir angliavandenius. Alkoholio perteklius gali sukelti kasos uždegimą arba pankreatitą – būklę, galinčią sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus.

Paveikiami ir kaulai – ilgai vartojant alkoholį kaulų tankis mažėja, didėja osteoporozės ar kaulų lūžių rizika. Susilpnėja ir imunitetas – alkoholis trukdo organizmui kovoti su virusais, bakterijomis ar kitais ligų sukėlėjais.

Centrinė nervų sistema, apimanti smegenis ir nugaros smegenis, taip pat nukenčia. Alkoholis gali sunaikinti neuronų jungtis ir didina tokių ligų kaip insultas, Alzheimerio ar išsėtinė sklerozė riziką.

Virškinimo sistema irgi neapsieina be žalos – alkoholis pažeidžia gleivines, sukelia uždegimą bei virškinimo sutrikimus, prisideda prie vitaminų trūkumo.

Psichologinis alkoholio poveikis

Alkoholis keičia neuromediatorių – tokių kaip serotoninas ir dopaminas – balansą. Trumpam galite jaustis atsipalaidavę ar laimingi, tačiau ilgainiui vartojimas gali pabloginti nuotaiką, išprovokuoti nerimą ar depresiją. Saikingas ar nesaikingas gėrimas ilgainiui dažnai virsta priklausomybe.

Alkoholis taip pat silpnina sprendimų priėmimą, didina impulsyvumą ir kelia rizikingų veiksmų tikimybę. Tai gali lemti liūdnas pasekmes – padidėjusi savižudybės rizika yra įrodytas faktas.

Ar alkoholis turi kokių nors teigiamų savybių?

Vis dažniau akcentuojama žala, tačiau kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad nedidelis raudono vyno kiekis dėl antioksidantų gali būti naudingas širdžiai. Vis dėlto, specialistai sutaria – galimos naudos, palyginti su ilgalaikiais pavojais, yra nereikšmingos, o rizika visada išlieka didesnė.

Kiekvienas turime asmeninę atsakomybę dėl alkoholio kiekio. Reikėtų prisiminti, kad net nedidelis kiekis gali sutrikdyti gebėjimą aiškiai mąstyti ar vairuoti, todėl būtina būti atidiems renkantis, kiek ir kada vartoti.

Kaip sumažinti alkoholio suvartojimą?

Sprendimas keisti gėrimo įpročius gali kilti dėl įvairių priežasčių – norisi pagerinti sveikatą, išvengti priklausomybės ar paprasčiausiai geriau jaustis. Svarbu žinoti, kad drastiškai sumažinus vartojimą kūnas gali patirti vadinamąjį nutraukimo sindromą.

Norite sumažinti alkoholio kiekį? Pamėginkite:

• Nustatyti aiškias ribas
• Rinktis nealkoholinius gėrimus
• Skirti laiko dienoms be alkoholio
• Išbandyti veiklas, kurios nesusijusios su alkoholiu
• Pagalvoti, kodėl norite pokyčių ir kaip alkoholis jau paveikė jūsų gyvenimą
• Visada turėti alternatyvių gėrimų namuose
• Daugiau gerti vandens
• Kreiptis į gydytoją ar sveikatos specialistą
• Pasidalyti tikslais su artimu žmogumi, kad būtų lengviau laikytis pažadų sau
• Prisijungti prie bendruomenės, kurioje teikiamas palaikymas
• Nebūti per griežtam sau, leisti paslysti ir vėl grįžti į pasirinktą kelią

Pastaraisiais metais didėja nealkoholinių alternatyvų pasirinkimas, todėl nereikia jaustis atskirtam ar priverstam rinktis alkoholį per įvairias progas. Tyrimai rodo, kad esant didesniam nealkoholinių gėrimų pasirinkimui, žmonės dažniau renkasi būtent juos.

Jeigu jaučiate, kad sunku kontroliuoti alkoholio vartojimą, verta kreiptis į specialistą – konsultacija padės saugiau ir efektyviau sumažinti suvartojimą bei išvengti sudėtingesnių sveikatos problemų.

Pabaigai – ką verta prisiminti?

Nors alkoholis giliai įaugęs į daugelio mūsų kasdienybę bei socialines tradicijas, būtina neužmiršti jo žalingo poveikio. Net ir nedideli kiekiai gali ilgainiui pakenkti sveikatai. Alkoholis veikia ne tik atskirus organus – kepenis, širdį ar smegenis – bet ir visą kūno sistemą.

Atsakingas požiūris, informuotumas bei noras keisti gyvenimo būdą leidžia sumažinti riziką patirti nepageidaujamas pasekmes. Dėl alkoholio vartojimo abejonių ar klausimų visada galima pasitarti su sveikatos specialistu.