Ar galima užsikrėsti ŽIV per bučinį?

Bučiavimasis dažnai kelia klausimų apie galimą ŽIV perdavimą, tačiau mokslas rodo, kad šis būdas yra vienas iš mažiausiai rizikingų. Ekspertai sutaria: tikimybė užsikrėsti ŽIV per bučinį laikoma nuo labai menkos iki praktiškai neegzistuojančios.

Ar bučinys gali perduoti ŽIV?

Iki šiol žinomas vos vienas prieštaringai vertinamas atvejis, kai galimai per ilgesnį laiką buvo užsikrėsta nuo partnerio, turėjusio kraujuojančias dantenas. Tačiau toje konkrečioje situacijoje taip pat fiksuoti kiti rizikingi veiksmai: dažnas prezervatyvų plyšimas lytinių santykių metu, naudojant tam tikrą lubrikantą, kuris padidina ŽIV riziką moterims, bei nesaugi vaginalinė ir oralinė sueitis be apsaugos priemonių. Dėl skirtingų aplinkybių nėra aišku, kuris iš šių veiksmų nulėmė infekcijos perdavimą.

Išskyrus šią neaiškią situaciją, medicinoje nėra registruota atvejų, kai ŽIV būtų perduotas vien tik bučiniu – tiek intymioje, tiek socialinėje aplinkoje.

Kada galimas ŽIV perdavimas?

Tikimybė užsikrėsti ŽIV atsiranda tik tada, kai išpildytos kelios būtinos sąlygos:

• Turi būti kūno skysčių, kuriuose gali išlikti didelė viruso koncentracija – tokie kaip kraujas, sperma, makšties skysčiai ar motinos pienas.
• Turi egzistuoti perdavimo kelias: pavyzdžiui, lytiniai santykiai, dalijimasis adatomis, profesinės traumos arba virusas perduodamas iš motinos vaikui.
• Virusas turi turėti galimybę patekti į jautrias ląsteles – paprastai per atviras žaizdas, gleivinę ar pažeistą odą. Nežeista oda viruso nepraleidžia.
• Kūno skysčiuose turi būti pakankamai daug viruso. Štai kodėl seilės, ašaros ar prakaitas nėra laikomi pavojingais perduodant ŽIV – juose viruso koncentracija per maža.

Atsižvelgiant į šiuos faktorius, bučiavimosi metu ŽIV perdavimo rizika praktiškai lygi nuliui.

Nežinojimo ir baimės pasekmės

Nors moksliniai faktai aiškūs, vis dar pasitaiko žmonių, kurie stipriai baiminasi ŽIV užsikrėtimo net per palietimą, uodų įkandimus, bendrus higienos reikmenis ar bučinius. Tokias abejones dažnai sukelia nepagrįsta baimė – taip vadinama AIDS fobija – arba klaidinga informacija.

Tiems, kuriuos tokia baimė veikia stipriai ir riboja gyvenimą, gali būti reikalinga psichologo arba psichoterapeuto pagalba, ypač jei pasireiškia nerimas ar depresijos simptomai. Jei žmogus ar jo partneris priklauso rizikos grupei, gydytojai gali pasiūlyti prevencines priemones, tokias kaip priešekspozicinė profilaktika (PrEP). Ši apsauga (vaistai, vartojami reguliariai arba kas dvi mėnesius leidžiami injekcijomis) gali sumažinti užsikrėtimo riziką daugiau nei 90 %.