Ar reumatoidinis artritas paveldimas?

Reumatoidinis artritas (RA) dažnai kelia klausimų apie paveldimumą – ar ši liga gali būti perduota iš tėvų vaikams? Iš esmės RA nėra paveldima liga. Vis dėlto, mūsų genai turi įtakos – tam tikras genetinis fonas gali padidinti polinkį susirgti šiuo autoimuniniu susirgimu. Tyrimai atskleidė, kad RA sergančiųjų genuose aptinkami žymenys, susiję su uždegimais, imuninės sistemos darbu ir pačia liga.

Genai ir paveldimumo įtaka

Nors paveldimumas tiesiogiai nereiškia, kad vienas iš tėvų perduos RA vaikui, šeimos istorija turi reikšmės. Kalbama ne apie paveldėtą konkretų geną ar mutaciją, o apie tam tikrą genetinį rinkinį, kuris didina riziką.

Skaičiuojama, kad genetika gali sudaryti iki 60 procentų visos RA rizikos. Vis dėlto sergančio artimiausio giminaičio turėjimas nereiškia, jog būtina susirgsite ir jūs.

Veiksniai, prisidedantys prie RA

Ligos išsivystymą lemia ne tik paveldėti genai. Svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkos bei gyvenimo būdo faktoriai. Čia įtakos gali turėti infekcijos, ilgalaikis rūkymas, tam tikros cheminės medžiagos ar dulkės, nutukimas, fizinės traumos ar stresas. Visų šių veiksnių derinys kartu su genetiniu polinkiu gali paskatinti RA atsiradimą.

Genetiniai žymenys ir jų svarba

Su RA susijusių ar įtariamų genų sąrašas yra labai ilgas – žinoma daugiau nei šimtas. Didžiausią reikšmę turi žmogaus leukocitų antigenų (HLA) genų variacijos. Šie genai padeda imuninei sistemai skirti svetimkūnius ir sveikas organizmo ląsteles, tad jų pokyčiai gali lemti, kad imunitetas ima “pulti” savo organizmą.

• STAT4 – reguliuoja ir aktyvina imuninę sistemą
• TRAF1 ir C5 – susiję su lėtiniu uždegimu
• PTPN22 – veikia RA pradžią ir ligos eigą

Kai kurie žmonės su RA gali turėti kai kuriuos ar visus iš šių genetinių žymenų, tačiau dalis sergančiųjų jų neturi visai.

Šeimos istorija ir ligos rizika

Nors šeimos istorija padidina tikimybę susirgti RA, dauguma ligonių, kurių artimieji serga, patys šios ligos nesusilaukia. Taip pat didelė dalis sergančiųjų neturi šeimos narių, kurie būtų sirgę RA. Be minėtų genetinių žymenų, nemaža dalis žmonių su RA kraujyje turi reumatoidinio faktoriaus (RF) ar antinuklearinių antikūnų (ANA), kurie rodo autoimuninį procesą.

Ar verta tirti vaikus?

Ar verta profilaktiškai tirti vaikus, jei šeimoje yra sergančiųjų RA? Dauguma specialistų nesiūlo reguliariai tikrinti vaikų, net jei tėvai turi šią ligą. Nors kraujo tyrimai gali parodyti tokius rodiklius kaip HLA-B27, RF ar ANA, dažniausiai jie nėra tiksli prognozė, ar vaikui išsivystys RA. Dažnai būna atvejų, kai vaikai turi šiuos žymenis, tačiau ligos taip ir nesusilaukia. Statistiškai mažiau nei 10 procentų vaikų, kurių tėvai serga artritu, vėliau patys suserga panašia liga.

Kita vertus, jei vaikas pastebi raumenų ar sąnarių skausmus, patiriamą sustingimą ar kitus lėtinio artrito požymius, tuomet pakitimų ieškoti verta ir kreiptis į medikus – gali tekti atlikti išsamesnius tyrimus, kad būtų nustatyta galimų ligų priežastis.

Kaip sumažinti riziką šeimoje?

Net jei giminėje yra RA atvejų, privaloma žinoti apie rizikos valdymą. Verta vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, ir rūpintis sveika gyvensena – tai gali sumažinti tikimybę susidurti su liga ateityje. Jei šeimos nariai žinos apie rizikos veiksnius, jie galės patys priimti sąmoningus sprendimus dėl savo sveikatos kasdienybėje.