Divertikulito simptomai

Divertikulitas yra gaubtinės žarnos liga, kuriai būdinga mažų kišenių (divertikulų) uždegimas ar infekcija. Tokios kišenės dažniausiai susiformuoja žarnyno sienelėse, jei jose atsiranda silpnesnių vietų. Nors divertikulės pačios dažniausiai jokio diskomforto nesukelia, uždegusios ar užsikrėtusios jos sukelia įvairius nemalonius pojūčius.

Divertikulito požymiai

Didžiausią nerimą žmonėms dažniausiai kelia skausmas pilvo apačioje, ypač kairėje jo pusėje. Tokį skausmą galima justi nuolat kelias dienas, o kartais jis paaštrėja pavalgius. Be to, gali pasireikšti šie simptomai:

• Šaltkrėtis ir karščiavimas
• Pykinimas, kartais – vėmimas
• Užkietėję viduriai, pilvo pūtimas
• Dujų kaupimasis
• Menkesnis apetitas
• Retesniais atvejais – viduriavimas

Jei uždegimas pasiekia ir kitas žarnyno dalis arba ligos eiga sudėtingesnė, kartais pasitaiko kraujo išmatose, stiprus pilvo tempimas ar dirginimas šlapimo pūslei.

Divertikulito priežastys ir rizikos veiksniai

Divertikulito išsivystymą lemia keli veiksniai. Didžiausią riziką, kurią sunku kontroliuoti, sukelia vyresnis amžius ar paveldimos savybės – kai kuriais atvejais genai lemia iki pusės visų atvejų. Tačiau įtakos ligai turi ir kiti faktoriai:

• Mažas fizinis aktyvumas
• Čiurlenčių žarnų ir raumenų veiklos sutrikimai
• Antsvoris arba nutukimas
• Rūkymas ir alkoholio vartojimas
• Netinkama mityba
• Ilgalaikis kai kurių vaistų, pavyzdžiui, kortikosteroidų vartojimas

Gyvensenos keitimas padeda sumažinti riziką susidurti su divertikulito komplikacijomis ar net išvengti šios ligos apskritai.

Galimos komplikacijos

Dauguma atvejų divertikulitą galima gydyti namuose, tačiau kai kada išsivysto komplikacijos, reikalaujančios skubios medicininės priežiūros. Gali susiformuoti pūlinys – tai ribotas bakterinės infekcijos židinys su pūlių kapsule, sukeliantis stiprų skausmą ir temperatūros pakilimą. Pūlinys dažniausiai gydomas antibakteriniais vaistais ar nutraukiamas drenuojant.

Kita galima komplikacija – fistulės susidarymas. Tai nenormalus kanalas, sujungiantis du nesusijusius organus ar organą su oda. Priklausomai nuo fistulės vietos, gali atsirasti odos įtrūkimas, patinimas, skausmas ar neįprasti išskyrimai.

Retesniais atvejais gali atsirasti žarnos sienelės prakiurimas. Toks būklės pasunkėjimas kelia pavojų, nes gali prasidėti pilvaplėvės uždegimas – sunki ir gydymo reikalaujanti būklė.

Dar viena rimta komplikacija – žarnų nepraeinamumas. Tuomet išmatos negali pasišalinti, o pacientams pasireiškia raižantis pilvo skausmas, pūtimas, pykinimas, vėmimas ir smarkiai išretėjęs tuštinimasis. Jei užsikimšimas didelis, gydymas gali būti taikomas ligoninėje ir kartais prireikia operacijos.

Kaip gydomas divertikulitas?

Lengvos, nesudėtingos divertikulito formos dažnai gydomos namuose. Rekomenduojama pailsėti, gulėti šiltoje vietoje ir, jei reikia, pasirinkti skystą ar mažai skaidulų turinčią dietą. Pirmosiomis dienomis valgykite tik lengvai virškinamą maistą, pavyzdžiui, virtas daržoves, virtus ar konservuotus vaisius, mėsos ir kiaušinių patiekalus, pieno produktus. Laipsniškai didinkite ląstelienos kiekį, kai tik pajuntate pagerėjimą.

Dirginantį ar stiprų skausmą lengvinkite pagal gydytojo rekomendacijas. Yra žinoma, kad kai kurie vaistai (pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) galbūt nerekomenduojami – todėl visada pasitarkite su specialistu.

Antibiotikai dažniausiai skiriami tik tada, kai uždegimas sunkesnis arba jei pasireiškia komplikacijos. Lengvesniais atvejais jų gali prireikti tik retkarčiais. Kai kurios komplikacijos, kaip pūlinys ar fistulė, dažnai gydomos chirurgiškai – bet daugeliu atvejų operacijos nereikia. Lėtines, sunkiai valdomas ar pasikartojančias ligos formas kartais tenka gydyti chirurginiu būdu.

Kaip išvengti ligos?

Sveika mityba ir kokybiškas gyvenimo būdas atlieka svarbų vaidmenį mažinant divertikulito riziką. Svarbu į kasdienį meniu įtraukti daugiau skaidulų, riboti raudonos mėsos vartojimą, būti fiziškai aktyviam, palaikyti normalų kūno svorį bei atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar reguliarus alkoholio vartojimas.

Asmenims, susiduriantiems su lėtiniu divertikulitu, patariama vengti nuolatinio tam tikrų vaistų, išskyrus aspirino vartojimą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.

Kiti aspektai ir svarbios žinios

Laiku nustatyta ir tinkamai gydoma liga paprastai baigiasi be didesnių pasekmių. Vis dėlto verta žinoti, kad kartais liga gali kartotis, todėl svarbu nuolat būti budriems – laikytis gydytojo nurodymų, stebėti savo būklę ir neatidėlioti vizito į gydymo įstaigą, jei simptomai blogėja.

Būtina atminti, kad yra ir kitų ligų, kurių simptomai gali priminti divertikulitą: dirgliosios žarnos sindromas, uždegiminės žarnyno ligos, apendicitas ar tulžies pūslės uždegimas. Tik išsami gydytojo apžiūra leis nustatyti tikslią diagnozę.

Daugelis pacientų, sergančių nesudėtingu divertikulitu, jaučia palengvėjimą vos per savaitę. Vis dėlto – stenkitės savarankiškai neužsiimti gydymu be gydytojo konsultacijos.

Trumpai apie divertikulitą

Divertikulitas – tai uždegiminis procesas, kuris kyla žarnyne susiformavusiose mažose kišenėse. Dažniausias simptomas – skausmas kairėje pilvo pusėje, kuriam dažnai lydi pykinimas, šaltkrėtis bei tuštinimosi pokyčiai. Nors pasveikti galima ir namuose, svarbu atpažinti grėsmingus požymius ir laiku pasirūpinti savo sveikata.