Ebolos viruso liga

Ebolos virusas plinta tarp žmonių per užsikrėtusiųjų organizmo skysčius. Didžiausia rizika susirgti kyla tuomet, kai slaugoma sergantis asmuo ar laidojamas mirusysis, ypač jei kontaktuojama su krauju ar kitais kūno skysčiais – tiek tiesiogiai, tiek per užkrėstus daiktus.

Kaip ebola perduodama

Virusas patenka į žmogaus organizmą pro pažeistą odą ar per burnos, nosies, akių gleivinę. Ebolos virusas plinta per įvairius skysčius:

• Kraują
• Prakaitą
• Ašaras
• Šlapimą
• Išmatas
• Vėmalus
• Motinos pieną
• Amniono skystį
• Spermą
• Makšties išskyras
• Skysčius, susijusius su nėštumu

Net ir po pasveikimo nuo ebolos, virusas gali išlikti kai kuriuose kūno skysčiuose – pavyzdžiui, spermoje ar motinos piene, todėl infekcija gali perduoti ir tuomet.

Ebolos virusas gali patekti ir per užterštus daiktus – adatas, drabužius, patalynę arba medicinos įrangą. Nėra duomenų, kad ebolą galėtų platinti uodai ar kiti vabzdžiai.

Kas yra didžiausiame pavojuje

Didžiausia rizika susirgti kyla, kai artimai kontaktuojama su sergančiojo krauju ar skysčiais. Keliautojams į šalis, kuriose yra ebolos protrūkis, infekcijos rizika maža, jei nėra tiesioginio kontakto su sergančiaisiais ar jų aplinka. Daugiausia užsikrėtimų fiksuojama bendruomenėse, kuriose siaučia protrūkis, bei sveikatos priežiūros įstaigose.

• Sergančiojo slaugytojai ar šeimos nariai
• Medicinos darbuotojai, gydantys ebolos pacientus
• Savanoriai ar pagalbos organizacijų darbuotojai protrūkio vietose
• Laboratorijų darbuotojai, dirbantys su ebolos mėginiais
• Asmenys, artimai bendravę su ebolos pacientu

Infekcijų tikimybė išauga, jei nesilaikoma griežtų apsaugos taisyklių – nepaisoma specialios aprangos, pirštinių, respiratorių ir dezinfekavimo principų.

Kaip pasireiškia ebola

Pirmieji ebolos simptomai gali lengvai priminti gripą ar kitą infekciją. Po užsikrėtimo požymiai paprastai išryškėja per 2–21 dieną. Dažniausi simptomai:

• Aukšta temperatūra
• Skausmas – galvos, raumenų, sąnarių
• Gerklės skausmas
• Bendras silpnumas
• Pilvo skausmas
• Prarastas apetitas

Ligos progresavimo metu prasideda vidinis kraujavimas, gali kraujuoti akys, nosis, ausys. Kai kuriems pacientams būdingas vėmimas ar kosulys su krauju, kruvinas viduriavimas, odos bėrimas.

Kaip diagnozuojama ebola

Neretai ebolos sunku atpažinti tik pagal simptomus – jie būdingi ir kitoms ligoms, tokioms kaip cholera ar maliarija. Patikimiausiai virusas nustatomas ištyrus kraują ar audinius – galima aptikti paties viruso žymenis ar susidariusius antikūnus.

Nustačius ebolą, pacientas nedelsiant izoliuojamas – taip stengiamasi užkirsti kelią tolesniam plitimui.

Ebolos gydymo galimybės

Nors šiuo metu visiškai išgydančio vaisto nuo ebolos dar nėra, jau sukurta priemonių, padedančių valdyti ligą. Gydymui patvirtinti du vaistai, skirti infekcijai, sukeltai Zaire tipo ebolos viruso. Abi šios priemonės pagrįstos monokloniniais antikūnais, kurie veikia tikslingai prieš virusą. Vienas iš jų sudarytas iš trijų skirtingų antikūnų, kitas – iš vieno. Abu vaistai leidžiami į veną.

Be specifinio gydymo, svarbi ir palaikomoji terapija, kuri malšina simptomus ir padeda išgyventi. Į ją įeina:

• Skysčių ir elektrolitų atstatymas
• Deguonies skyrimas
• Kraujospūdį palaikančios priemonės
• Kraujo perpylimai
• Preparatai nuo vėmimo ir viduriavimo
• Skausmą ir karščiavimą mažinantys vaistai
• Kitų infekcijų gydymas

Konkrečių priemonių parenkama pagal paciento būklę ir pasireiškusius simptomus.

Galimos ebolos komplikacijos

Tyrimais nustatyta, kad ebolos infekcija gali sukelti rimtų organizmo pokyčių ir pavojingų komplikacijų:

• Koma
• Kelių organų nepakankamumas
• Sepsinis šokas
• Deguonies trūkumas audiniuose
• Elektrolitų disbalansas
• Kraujagyslių užsikimšimas krešuliais (DIC)
• Kraujo tūrio sumažėjimas
• Šokas, kurio nepavyksta pašalinti

Po pasveikimo taip pat gali išlikti įvairių negalavimų, įskaitant:

• Traukulius
• Atminties praradimą
• Galvos skausmus
• Kaukolės nervų sutrikimus: skausmą, svaigulį, silpnumą, klausos pažaidą
• Drebėjimą
• Galvos ir smegenų dangalų uždegimą
• Akių skausmus, regėjimo sutrikimus
• Svorio augimą
• Pilvo skausmus
• Sumažėjusį apetitą
• Plaukų slinkimą
• Odos problemas
• Miego sutrikimus

Ką reikia žinoti apie vakcinas

Nuo ebolos sukurtos du skirtingi vakcinų tipai, skirtos rizikos grupėms:

• Vienos dozės vakcina, taikoma Zaire padermės virusui, tinkama nuo vienerių metų amžiaus žmonėms. Dažniausiai nerekomenduojama nėščiosioms ar maitinančioms mamoms, bet aktyvaus protrūkio metu gydytojai gali padėti įvertinti individualią naudą ir riziką.
• Dviejų dozių vakcina, iš pradžių suleidžiama pirmoji dalis, o po kelių savaičių – antroji. Ji skirta vyresniems nei vienų metų asmenims, tačiau dėl neveiksmingumo protrūkio metu nėra plačiai naudojama kaip skubi apsauga.

Ypač rekomenduojama vakcinuoti sveikatos priežiūros, pagalbos darbuotojus, kurie dirba rizikingoje aplinkoje ar tiesiogiai prižiūri sergančiuosius.

Kaip apsisaugoti nuo ebolos

Didžiajai daugumai žmonių grėsmė užsikrėsti ebola labai nedidelė. Apsaugos priemonių reikia laikytis tiems, kas dirba ar gyvena padidintos rizikos vietovėse. Kodėl?

• Pasiskiepykite – jei esate rizikos zonoje ar jums rekomenduojama vakcina.
• Venkite kontakto su sergančiųjų krauju ir kitais organizmo skysčiais.
• Nesilieskite prie daiktų, kurie galėjo būti užteršti ebolos virusu (drabužiai, patalynė, adatos, medicininė įranga).
• Būkite atsargūs laidotuvėse – per protrūkius nerekomenduotina artimai liestis prie mirusiųjų kūnų.
• Venkite kontaktų su laukiniais gyvūnais (šikšnosparniais, beždžionėmis, gorilomis), nes jie taip pat gali platinti virusą.
• Sveikatos priežiūros darbuotojai – naudokite kaukes, pirštines, apsauginius akinius ir kitas apsaugos priemones, laikykitės infekcijų kontrolės tvarkos.
• Grįžus iš regiono, kuriame buvo ebolos protrūkis, 21 dieną atidžiai stebėkite sveikatą. Jei atsiranda simptomų, nedelsdami kreipkitės į medikus.

Ebolos situacija pasaulyje

Ebolos protrūkiai iki šiol buvo registruoti tik Afrikos žemyne. Kitose pasaulio vietose ebola pasitaiko itin retai, dažniausiai atvežtinėmis, pavienėmis formomis, kurios kilo protrūkių metu kitose šalyse. Visais atvejais infekcija buvo susijusi su sveikatos priežiūros darbuotojais ar tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusiais gyvūnais. Jokio ebolos epidemijos protrūkio kitose žemynuose nėra buvę, todėl rizika didžiojoje pasaulio dalyje labai maža.

Ką verta prisiminti

Ebola – itin reta ir sunki virusinė liga, kelianti didžiausią pavojų aktyvių protrūkių metu Afrikos žemyne. Globalūs rizikos lygiai išlieka labai žemi, o naujausios gydymo bei apsaugos priemonės – vakcinos, efektyvesnė diagnostika ir palaikomasis gydymas – leidžia geriau valdyti protrūkius ir išsaugoti daugiau gyvybių. Laikydamiesi apsaugos rekomendacijų, galime ženkliai sumažinti užsikrėtimo grėsmę net esant rizikos zonoje.