Encefalitas: simptomai ir gydymo būdai

Encefalitas yra virusinė liga, kuri pažeidžia galvos smegenis. Ji gali pažeisti smegenų dangalus, smegenis ir nervus. Dažnai encefalitą sukelia erkių įkandimai.

Galima užsikrėsti encefalitu per neteisingai apdorotą pieną. Lietuva yra viena iš šalių Europoje, kurioje dažniausiai susidaro su erkiniu encefalitu. Skiepai yra geriausias būdas apsaugoti nuo šios ligos.

Encefalitas skirstomas į virusinį, bakterinį ir autoimuninį tipus. Kiekvienas tipas turi savo priežastis ir simptomus. Šiame straipsnyje aptarsime encefalito simptomus, gydymą, komplikacijas ir profilaktiką.

Kas yra encefalitas ir jo tipai

Encefalitas yra smegenų uždegimas. Jis gali būti sukeltas virusais, bakterijomis ar autoimuninių procesų. Kiekvienas encefalito tipas turi savo simptomus ir gydymo būdus.

Virusinis encefalitas

Virusinis encefalitas dažniausiai sukeliamas erkių platinamo erkinio encefalito viruso. Šis virusas gali pažeisti smegenis, smegenų dangalus arba abu. Susirgimų erkiniu encefalitu pasitaiko Europoje ir Azijoje.

Bakterinis encefalitas

Bakterinis encefalitas gali būti meningito komplikacija. Šią ligą sukelia Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae arba Neisseria meningitidis.

Autoimuninis encefalitas

Autoimuninis encefalitas atsiranda, kai imuninė sistema puola smegenų audinius. Šis encefalito tipas dažniau pasireiškia žmonėms su silpnėjusia imunine sistema, mažiems vaikams ir vyresniems žmonėms.

Encefalito priežastys ir rizikos veiksniai

Encefalito pagrindinis priežastis yra erkės. Jie perduoda virusą. Rizika susirgti didėja miškuose, parkuose.

Užsikrėsti galima per nevirintą pieną. Žemdirbiai, miško darbuotojai ir gamtoje praleidžiantys žmonės yra daugiau rizika.

Virusų, bakterijų ir parazitų sukelti encefalitai pasitaiko 7-12 kartų iš 100 tūkst. gyventojų. Dažniausiai jų priežastis yra neurotropiniai virusai.

Lietuvoje kasmet užregistruojama 300-600 encefalito atvejų. Pavasarį ir ruduo pasireiškia daugiau atvejų. Kaimo gyventojams rizika yra didesnė.

Kiti rizikos veiksniai yra silpna imunine sistema, gretutinės ligos ir amžius. Vyresni žmonės ir asmenys su silpnąja imunine sistema yra daugiau pažeidžiami.

Siekiant išvengti encefalito, vengti erkių įkandimų gamtoje. Gerai apsirengti ir reguliariai tikrinti odą po miško. Nevirinto pieno ir jo produktų vartojimo vengti.

Galvos smegenų uždegimo vystymasis

Encefalitas yra sunkus sveikatos sutrikimas. Jis sukelia uždegimą smegenyse. Uždegimo pradžia yra viruso patekimas į kraujotaką ir smegenis.

Uždegimo metu imuninė sistema reaguoja į virusą. Tačiau ši reakcija gali pažeisti smegenų ląsteles.

Uždegimo mechanizmas

Encefalito virusas pateka į organizmą. Vėliau jis pasiekia smegenis per kraujotaką. Tai sukelia imuninės sistemos aktyvaciją.

Imuninė sistema nori sunaikinti užkratą. Procese išskiriamos medžiagos, kurios sukelia uždegimą. Tarp jų yra citokinai ir chemokinai.

Šios molekulės traukia imuninės sistemos ląsteles. Tarp jų yra leukocitai, kurie pažeidžia smegenų ląsteles.

Pažeidžiamos smegenų sritys

• Smegenų žievė – atsakinga už aukštesnes smegenų funkcijas, kaip antai mąstymą, kalbą ir suvokimą.
• Smegenų kamieną – kontroliuoja gyvybiškai svarbias funkcijas, pvz., kvėpavimą ir širdies veiklą.
• Smegenėlės – koordinuoja judesius ir pusiausvyrą.

Priklausomai nuo pažeistų smegenų sritys, encefalitas gali sukelti įvairius simptomus. Simptomai gali būti nuo raidos sutrikimų iki gyvybei pavojingų komplikacijų.

Pagrindiniai encefalito simptomai

Encefalitas – tai smegenų uždegimas. Jo simptomai pasireiškia dviem bangomis. Pirmoji banga sukelia aukštą karščiavimą ir silpnumą.

Galvos, kaulų ir raumenų skausmai taip pat būna dažni. Antroji banga, kai kurie atvejai, pasireiškia rimtesnėmis simptomais. Tai gali būti centrinės nervų sistemos pažeidimo.

Simptomai apima stiprų galvos skausmą ir pykinimą. Vėmimas, sprando raumenų sustingimas taip pat būna dažni. Sąmonės, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai taip pat gali pasireikšti.

Kai kurie atvejai gali būti traukuliai, paralyžius. Kalbos ir regos sutrikimai taip pat gali pasireikšti.

Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Laiku nustatoma diagnozė ir pradedamas tinkamas gydymas. Laiku gydomas encefalitas gali būti išgydomas.

Tačiau, nepaisant to, pasitaiko ir rimtų bei ilgalaikių pasekmių.

Smegenų uždegimo komplikacijos

Encefalitas, sunkus galvos smegenų uždegimas, gali sukelti rimtų komplikacijų. Šios komplikacijos labai poveikauja paciento gyvenimo kokybei. Reikia ilgalaikės priežiūros ir gydymo.

Trumpalaikės komplikacijos

Vienos iš dažniausių trumpalaikių komplikacijų yra smegenų edema, traukuliai ir kvėpavimo sutrikimai. Smegenų edema gali sukelti spaudimą smegenims. Traukuliai gali sukelti sąmonės netekimą. Kvėpavimo sutrikimai reikalauja dirbtinės ventiliacijos.

Ilgalaikės pasekmės

Ilgalaikės pasekmės gali būti paralyžius, parezės, atminties sutrikimai, epilepsija, kalbos problemos ir nuolatiniai galvos skausmai. Šios komplikacijos gali reikšti, kad asmuo neteko kai kurių savo gebėjimų. Reikia nuolatinės priežiūros ir reabilitacijos.

Encefalitas yra rimta sveikatos problema. Reikia greito ir efektyvaus gydymo. Ankstyvasis diagnostikos ir gydymo pradžia gali gelbėti gyvybę.

Diagnozavimo metodai ir tyrimai

Encefalitas – tai smegenų uždegimas. Jis gali sukelti daug simptomų ir ilgalaikių pasekmių. Tačiau šią ligą galima diagnozuoti ir gydyti.

Encefalito diagnozės nustatymui atliekami šie tyrimai:

• Kraujo tyrimai – siekiant nustatyti erkinio encefalito (vieno iš dažniausių encefalito tipų Lietuvoje) IgM ir IgG antikūnus kraujo mėginyje.
• Smegenų skysčio tyrimas – leidžia įvertinti uždegimo laipsnį ir kitus rodiklius, kurie padeda patvirtinti encefalito diagnozę.
• Vaizdiniai tyrimai – magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT) gali atskleisti smegenų pažeidimus, susijusius su encefalitu.

Diagnozė patvirtinama, kai randama IgM ir IgG klasių antikūnų. Jie rodo, kad organizmas susiduria su erkiniu encefalitu. Kompleksiniai tyrimai padeda gydytojams nustatyti encefalito priežastį ir pasirinkti tinkamą gydymo būdą.

Encefalito gydymo būdai

Encefalitas yra rimta uždegiminė smegenų liga. Jo gydymas yra simptominis, nes nėra specifinio antivirusinio vaisto. Pagrindiniai gydymo aspektai apima medikamentinį gydymą, palaikomąją terapiją ir reabilitaciją.

Medikamentinis gydymas

Medikamentinis encefalito gydymas dažniausiai apima priešuždegiminius vaistus. Taip pat naudojami skausmą malšinančius preparatus ir prieštraukulinius vaistus. Šie vaistai padeda suvaldyti svarbiausius simptomus, tokius kaip karščiavimas, galvos skausmas ir traukuliai.

Palaikomoji terapija

Palaikomoji terapija yra labai svarbi. Ji palaiko gyvybines funkcijas paciento sveikimo metu. Tai apima tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą, kvėpavimo palaikymą ir komplikacijų prevenciją.

Reabilitacija

Reabilitacija yra esminis encefalito gydymo etapas. Jis siekia atkurti prarastas funkcijas. Kineziterapija, ergoterapija ir kitos procedūros padeda pacientui grįžti prie įprastos kasdienės veiklos.

Kompleksinis medicininės pagalbos teikimas yra svarbus. Jis užtikrina kuo geresnę paciento atsigavimo ir reabilitacijos eigą po encefalito epizodo.

Profilaktikos priemonės ir prevencija

Encefalito profilaktikos priemonės yra pagrindinės. Skiepai ir apsauga nuo erkių įkandimų yra svarbios. Rekomenduojama dėvėti tinkamus drabužius miške.

Naudoti repelentus ir reguliariai tikrinti kūną dėl įsisiurbusių erkių. Vengti nevirinto pieno ir jo produktų vartojimo. Erkinio encefalito virusas gali būti perduodamas šiuo būdu.

Skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo encefalito. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių), apie 97% skiepytų asmenų susiformuoja ilgalaikė apsauga. Nespėjusiems pasiskiepyti iki erkių aktyvumo sezono pradžios, siūloma rinktis pagreitintą vakcinacijos schemą.

Šis metodas suteikia greitesnę ir trumpalaikę apsaugą. Nors Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių Europoje, dauguma gyventojų vis dar nėra pasiskiepiję. Atsižvelgiant į tai, kad encefalitas gali sukelti sunkias komplikacijas ir netgi mirtį, profilaktiniai veiksmai ypač svarbūs siekiant išvengti šios ligos.