Kai moteris nenori naudoti nei vidinio, nei išorinio prezervatyvo

Vidiniai ir išoriniai prezervatyvai yra vieni efektyviausių būdų saugesniam seksui. Vis dėlto, ne kiekvienas nori ar mėgsta naudoti šią kontracepcijos priemonę.

Dažnai manoma, kad prezervatyvų vengia tik heteroseksualios, cislytinės moterys, arba kad tik partneris su peniu nenori jų naudoti. Tokie įsitikinimai – klaidingi. Prezervatyvų nesinaudojimas tarp lyčių pasiskirsto beveik tolygiai.

Priežastys, kodėl moterys nenaudoja prezervatyvų

Yra daugybė priežasčių, kodėl kai kurios moterys renkasi prezervatyvų nenaudoti. Apklausos rodo, kad šios priežastys priklauso nuo amžiaus, rasės ar santykių pobūdžio, bet taip pat lemia ir visuomenės nuostatos bei požiūris į prezervatyvus.

• Mano, kad prezervatyvas nereikalingas. Kai kurios moterys pervertina savo saugumą ir mano, kad kai kurios lytiškai plintančios infekcijos joms negresia. Taip pat dar gana dažnai pasitikima „ištraukimo“ metodu, kuris neapsaugo nuo infekcijų ar neplanuoto nėštumo.
• Nemalonūs pojūčiai. Prezervatyvai gali sukelti diskomfortą ar net skausmą. Dažnai taip nutinka dėl netinkamo naudojimo.
• Paveikiama artumo akimirka. Vienoms moterims prezervatyvų uždėjimas atrodo kaip spontaniškumo griovėjas, ypač jei partneriai nėra įgudę jais naudotis.
• Mažesnis jautrumas. Kai kurios moterys pastebi, kad prezervatyvai, ypač vidiniai, sumažina jautrumą lytinio akto metu. O išoriniai prezervatyvai gali turėti nemalonų skonį oralinio sekso metu.
• Nuostatos apie tave. Kai kurios bijo, kad pasiūlius partneriui naudoti prezervatyvą, bus apkaltinta nepasitikėjimu ar neištikimybe. Kitos baiminasi, kad prezervatyvai gali sukelti įspūdį, jog esi laisvabūdiška ar nesveika.

Kas lemia diskomfortą ar skausmą su prezervatyvu?

Stiprus makšties sudirginimas dažniausiai kyla dėl trijų priežasčių: trūksta lubrikacijos, netoleruojamas lateksas ar jautrumas spermicidei nonoksinol-9. Šie dirgikliai gali lemti infekcijas, tokias kaip šlapimo takų uždegimas, pienligė ar bakterinė vaginozė.

Blogiausia, kad lytinių takų infekcijos padidina riziką užsikrėsti ŽIV, nes pažeista gleivinė tampa pažeidžiamesnė viruso atakoms.

Kaip sumažinti nemalonumą lytinių santykių metu?

• Naudokite daugiau lubrikanto. Net jei prezervatyvai jau patepti, papildomas lubrikantas sumažins trintį ir nepatogumus. Svarbu: su lateksiniais prezervatyvais nenaudokite aliejinio pagrindo lubrikantų, jie gali pažeisti prezervatyvo struktūrą.
• Pabandykite ne latekso prezervatyvus. Jeigu turite alergiją lateksui, rinkitės poliuretano ar poliizopreno prezervatyvus – jie taip pat saugūs ir efektyvūs. Poliizoprenas savo savybėmis arčiau įprastų latekso prezervatyvų.
• Venkite nonoksinol-9. Šis spermicidas gali būti kai kurių lubrikantų ir paties prezervatyvo sudėtyje. Jis dažnai sukelia dirginimą. Rinkitės tuos, kurių sudėtyje nėra šios medžiagos.

Praktikuokite, kaip teisingai uždėti prezervatyvą – taip sumažinsite klaidų ir nepatogumų lytinių santykių metu.

Klaidos, dėl kurių prezervatyvai tampa neefektyvūs

Kai prezervatyvai naudojami netinkamai, pavyzdžiui, per mažai lubrikanto ar naudojant netinkamą rūšį, galima ne tik patirti daugiau diskomforto, bet ir padidėja infekcijų rizika. Tinkama priemonė – pasirinkti tinkančius prezervatyvus, vengti dirgiklių ir pasirūpinti pakankamu lubrikavimu.

Išankstinės nuostatos – dažna priežastis

Tyrimai parodė, kad daugelis moterų labiau nerimauja dėl to, kaip į prezervatyvų naudojimą sureaguos partneris, nei dėl aštraus pojūčio sumažėjimo ar užmaršumo. Dažniausiai išskiriamos trys baimės:

• Prezervatyvai gali būti suprasti kaip nepasitikėjimo ženklas.
• Pasiūlius jų naudoti, gali kilti abejonių dėl ištikimybės.
• Baiminamasi, kad tokie pokalbiai gali atstumti ar net sugriauti santykius.

Prezervatyvų naudojimas ir lytiškai plintančių infekcijų pavojus

Siekiant sumažinti LPI riziką, svarbu naudoti barjerines apsaugos priemones ir riboti seksualinių partnerių skaičių. Prezervatyvai labai sumažina, bet visiškai nepanaikina infekcijų perdavimo rizikos per oralinį, vaginalinį ar analinį seksą.

Kaip prezervatyvai apsaugo nuo infekcijų?

Jeigu prezervatyvai naudojami visada ir teisingai, tyrimai rodo, kad:

• Hepatito B, ŽIV ir gonorėjos tikimybė sumažėja daugiau nei 90%
• Chlamidijų rizika sumažėja 50–90%
• Genitalijų pūslelinės atveju – 10–50%
• Nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) prezervatyvai apsaugo tik iš dalies

Kiti saugumo metodai

Bendrai kalbant, saugesniam seksui svarbi barjerinė apsauga ir mažesnis lytinių partnerių skaičius. Tačiau nei viena priemonė neužtikrins visiško apsisaugojimo nuo visų galimų LPI.

Ar įmanoma apsisaugoti nuo ŽIV be prezervatyvų?

Profilaktika prieš ekspoziciją (PrEP) – kasdien geriami vaistai – gali iki 99% sumažinti riziką užsikrėsti ŽIV, jei vartojama tinkamai. Tačiau ši priemonė neapsaugo nuo kitų lytiškai plintančių infekcijų, todėl prezervatyvų visiškai atsisakyti nereikėtų.

Ką jei turiu ŽIV ir virusas neaptinkamas?

Žmogus, kuris turi ŽIV, bet vartoja gydymą ir pasiekia neaptinkamą viruso kiekį, neperduoda infekcijos partneriams. Visgi, net tokiu atveju prezervatyvai reikalingi, nes kitų LPI rizika vis tiek išlieka, ypatingai jei santykiai palaikomi su daugiau nei vienu partneriu.

Pabaigai

Moterų požiūris į prezervatyvus yra daugialypis: kai kurios baiminasi reakcijos iš partnerio pusės, kitoms rūpi pojūčių sumažėjimas, komfortas ar socialinės stigmos. Dalis moterų turi klaidingų nuostatų apie su LPI susijusius pavojus.

Prezervatyvai naudingi tiek apsisaugojimui, tiek kaip svarbi barjerinė priemonė. Tinkamas pasirinkimas, pakankamas lubrikavimas ir atviras pokalbis su partneriu gali padėti sumažinti diskomfortą ar baimes. Lytinis gyvenimas su prezervatyvais tikrai gali būti toks pat malonus, kaip ir be jų – viskas priklauso nuo požiūrio, įpročių ir pasitikėjimo partneriu.