Kaip dažnas širdies plakimas rodo organizmo apkrovą

0
25

Dažnas širdies plakimas daugeliui žmonių gali atrodyti kaip laikinas ar nereikšmingas pojūtis, ypač jei jis pasireiškia ryte ar po aktyvios veiklos. Tačiau šis simptomas neretai slepia giliau slypinčias organizmo būkles – kai kurioms jų būtina daugiau dėmesio. Suprasti, kodėl širdis plaka sparčiau, gali padėti ne tik išvengti sveikatos problemų, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę. Straipsnyje aptarsime, kas lemia dažną širdies plakimą, kodėl tai yra svarbus organizmo apkrovos rodiklis, kaip atpažinti nerimą keliančius simptomus ir ką daryti pastebėjus pokyčius.

Ką išduoda širdies plakimo dažnis?

Širdis yra pagrindinis kraujotakos sistemos variklis, nuo kurio darbo ritmo priklauso viso kūno aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis. Normalus pulsas suaugusiems yra nuo 60 iki 100 tvinksnių per minutę ramybės būsenoje. Kai ši norma viršijama be aiškios priežasties, galime kalbėti apie tachikardiją – būseną, kurios nereikėtų ignoruoti.

Kūno fiziologiniai poreikiai

Dažniausiai širdis „pagreitėja“ dėl natūralių priežasčių: fizinio aktyvumo, emocinio streso, per didelio kofeino vartojimo ar aukštos temperatūros. Tuomet organizmui tiesiog reikia daugiau deguonies, ir širdis į tai reaguoja spartindama savo darbą.

Sveikatos sutrikimai

Visgi, nuolatinis arba be aiškios priežasties dažnėjantis pulsas gali rodyti ir rimtesnius sutrikimus – širdies ligas, skydliaukės hiperaktyvumą, infekcijas ar net sutrikusią nervų sistemos veiklą. Todėl į pokyčius reaguoti būtina atsakingai.

Kaip dažnas širdies plakimas signalizuoja apie organizmo apkrovą?

Greitesnis širdies plakimas – tai organizmo atsakas į padidėjusį energijos ar deguonies poreikį. Jei toks režimas užsitęsia, gali prasidėti nuovargis, išsekimas ar net rimtesni negalavimai. Ilgalaikė tachikardija ne tik išvargina širdį, bet ir sukelia viso organizmo „nusidevėjimą“.

Kai peržengiamos natūralios ribos

Trumpalaikis širdies plakimo padažnėjimas dažnai nėra pavojingas. Tačiau jei pulsas dažnai ramybės būsenoje siekia ar viršija 100 tvinksnių per minutę ir šį pojūtį lydi papildomi simptomai – dusulys, galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar staigus silpnumas – tai ženklas, kad širdis patiria per didelį krūvį.

Lėtinis organizmo stresas ir apkrova

Ilgainiui išsekusi širdis nesusidoroja su kasdienėmis funkcijomis. Organizme gali pradėti trūkti deguonies, pablogėti kraujotaka, sutrikti kitų organų darbas. Dažnas pulsas gali būti susijęs su nemiga, pervargimu ar chronišku stresu, kuris, anot tyrimų, prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi.

Dažniausios dažno širdies plakimo priežastys

  • Fizinis aktyvumas ar sunkus darbas
  • Stresas ir emocinė įtampa
  • Per gausus kofeino, alkoholio ar energinių gėrimų vartojimas
  • Karščiavimas ar infekcinės ligos
  • Skydliaukės ligos (hipertireozė)
  • Širdies ligos: ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas, vainikinių arterijų liga
  • Kraujagyslių pakitimai, anemija
  • Dehidratacija arba elektrolitų disbalansas
  • Nerimo ar panikos sutrikimai

Kada verta susirūpinti?

Susirūpinti derėtų, jei dažnas širdies plakimas kyla be aiškios priežasties, dažnai kartojasi arba jį lydi kiti nemalonūs pojūčiai. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos ženklus:

  • Pulsas nuolat viršija 100 tvinksnių per minutę ramybės būsenoje
  • Lydi krūtinės skausmas, oro trūkumas, intensyvus prakaitavimas
  • Pasireiškia galvos svaigimas ar sąmonės netekimas
  • Pastebite nepaaiškinamą nuovargį ar silpnumą
  • Dažni širdies ritmo šuoliai be akivaizdžių priežasčių

Tokie simptomai gali rodyti širdies ar kitų organų sistemos patologiją. Negalima numoti ranka – būtina pasitarti su gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus.

Kaip stebėti širdies plakimą ir sumažinti organizmo apkrovą?

Savitikra ir gyvenimo būdo koregavimas

Pirmiausia svarbu stebėti savo būklę. Periodiškai matuokite pulsą, atkreipkite dėmesį į savo savijautą ir pokyčius. Jei jaučiatės pervargę ar įsitempę, stenkitės pakankamai ilsėtis ir neperkrauti savęs fizine veikla.

Mityba ir žalingų įpročių ribojimas

Gerkite pakankamai vandens, valgykite subalansuotą maistą ir ribokite kofeino, alkoholio vartojimą. Nereikėtų piktnaudžiauti energiniais gėrimais.

Streso valdymas

Praktikuokite atsipalaidavimo technikas – giluminį kvėpavimą, jogą, meditaciją. Daugelis tyrimų rodo, kad sąmoningas streso valdymas padeda mažinti širdies darbą ir bendrą organizmo apkrovą.

Reguliarūs sveikatos patikrinimai

Net jei jaučiatės gerai, verta kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti pas gydytoją – ypač jei pastebite dažną širdies plakimą be aiškių priežasčių, sergate lėtinėmis ligomis ar priklausote rizikos grupei.

Mitai ir tikrovė apie dažną širdies plakimą

  • Mitass: Dažnas širdies plakimas visada reiškia rimtą ligą.
    Tiesa: Kai kuriais atvejais laikinas ar fiziologinis pulsas yra visiškai normalus – pavyzdžiui, po mankštos, emocijų ar karščio. Svarbu stebėti ar simptomai tęsiasi ir ar nėra papildomų negalavimų.
  • Mitass: Tik vyresnio amžiaus žmonės turėtų nerimauti dėl sparčios širdies.
    Tiesa: Nors rizika didėja su amžiumi, ritmo sutrikimai gali pasireikšti ir jaunesniems, ypač sergantiems skydliaukės ar sisteminėmis ligomis, patiriantiems stresą ar vartojantiems tam tikrus vaistus.

Kada reikalinga greitoji pagalba?

Nedelskite ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei greitą širdies plakimą lydi:

  • Stiprus krūtinės skausmas
  • Oro trūkumas, dusulys
  • Netikėtas sąmonės praradimas
  • Paralyžius, kalbos ar judesių sutrikimas

Tokie požymiai gali rodyti rimtas širdies ar kraujotakos sistemos problemas, kurioms reikalinga neatidėliotina specialistų pagalba.

Išvada: vertinkite širdies plakimo signalus atsakingai

Dažnas širdies plakimas gali būti natūralus ir trumpalaikis organizmo atsakas į fizinį ar emocinį krūvį. Tačiau pasikartojantys ar ilgai trunkantys širdies ritmo sutrikimai įspėja apie galimą organizmo perkrovą ar net rimtesnes sveikatos problemas. Svarbiausia – neignoruoti kūno siunčiamų signalų: stebėkite savo savijautą, atsakingai rūpinkitės širdies sveikata ir nedvejokite pasitarti su gydytoju, jei nuolat ar dažnai jaučiate padažnėjusį pulsą. Tai – pirmas žingsnis link saugesnės, sveikesnės ir ilgesnės gyvensenos.

Komentarų sekcija išjungta.