Kaip jūsų odos spalva rodo vidaus organų būklę

Oda – tai didžiausias ir vienas svarbiausių žmogaus organų, saugantis mus nuo išorinės aplinkos poveikio. Tačiau oda taip pat gali būti ir vidaus sveikatos veidrodis. Net nežymūs pokyčiai odos spalvoje ar atspalvyje kartais signalizuoja apie paslėptas problemas vidaus organuose. Suprasdami, ką apie mūsų sveikatą gali pasakyti odos išvaizda, galime laiku pastebėti svarbius simptomus ir tinkamai pasirūpinti savo kūnu.

Kaip oda susijusi su vidaus organų būkle?

Odos spalvą nulemia keletas veiksnių: genetika, aplinkinė temperatūra, kraujo apytaka, pigmentų (pavyzdžiui, melanino) kiekis ir net hormonų veikla. Tačiau pokyčiai vidiniuose organuose gali paveikti šiuos veiksnius, todėl odoje pasireiškia tam tikri atspalviai ar dėmės. Medicinos praktikoje gydytojai nuolat stebi paciento odą – jie ieško gelsvumo, pilkumo, mėlynumo ar kitų spalvinių pokyčių, kurie gali būti rimtų ligų pradžios ženklas.

Dažniausi odos spalvos pokyčių tipai ir jų priežastys

Geltona oda (gelta)

Gelta – tai būklė, kai oda ir akių baltymai įgauna gelsvą atspalvį. Dažniausiai tai reiškia kepenų ar tulžies sistemos sutrikimus. Kai kepenys negali tinkamai apdoroti bilirubino, šis kaupiasi kraujyje ir sukelia odos pageltimą. Priežastys gali būti virusinis hepatitas, kepenų cirozė, tulžies latakų akmenys ar net tam tikri vaistai. Pastebėjus gelsvus atspalvius, svarbu kreiptis į gydytoją išsamiam ištyrimui.

Blyški oda

Blyškumas dažnai susijęs su sumažėjusiu raudonųjų kraujo kūnelių kiekiu (anemija), tačiau gali rodyti ir problemas su kraujotaka, kraujavimu, tam tikromis lėtinėmis ligomis ar net šoką. Kai kurie žmonės turi natūraliai šviesią odą, tačiau staiga atsiradęs, neįprastas blyškumas – signalas pasitikrinti sveikatą. Dažnai jį lydi nuovargis, silpnumas ar galvos svaigimas.

Melsva arba cianotinė oda

Mėlynas atspalvis (cianozė) rodo nepakankamą deguonies kiekį kraujyje. Dažniausiai tai susiję su kvėpavimo ar širdies ligomis, tokiomis kaip astma, plaučių uždegimas, stazinis širdies nepakankamumas. Ryškiausia cianozė paprastai matoma lūpų, nagų, ausų srityje. Tai – signalas, reikalaujantis neatidėliotinos medicinos pagalbos.

Raudona oda (eritema)

Žymus odos paraudimas gali atsirasti dėl karštinės, uždegimo, nudegimų, tačiau taip pat gali būti širdies ar kraujagyslių ligų, alerginių reakcijų, infekcijų požymis. Esant tam tikroms retesnėms ligoms, raudonumas gali būti retos kraujo ligos simptomas.

Kitos odos spalvos variacijos ir jų medicininė reikšmė

Pilko atspalvio oda

Pilkas ar pilkšvai mėlynas odos atspalvis kartais pastebimas sergant ilgalaikėmis (lėtinėmis) ligomis, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumu ar tam tikrais vėžiniais susirgimais. Taip nutinka dėl medžiagų apykaitos sutrikimų ar kraujo sudėties pokyčių. Ilgai trunkantis pilkumas yra rimtas simptomas ir reikalauja gydytojo įvertinimo.

Odos patamsėjimas (hiperpigmentacija)

Hiperpigmentacijos priežastis gali būti hormoniniai pokyčiai, skydliaukės ar antinksčių ligos (pvz., Adisono liga), tam tikrų vaistų vartojimas ar ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis. Apie vidaus ligas signalizuoja ir netikėtos, simetriškai arba netipiškai, pavyzdžiui, delnuose ar burnos gleivinėje atsiradusios tamsios dėmės.

Geltoni arba oranžiniai delnai ir pėdos

Kartais žmonės pastebi, kad delnai ar pėdos įgauna gelsvą ar oranžinį atspalvį, bet akių baltymai lieka balti. Tokia būsena vadinama karotenodermija. Ji dažniausiai susijusi su padidėjusiu karotino – pigmento, esančio morkose, moliūguose, oranžinėse daržovėse – vartojimu. Paprastai tai nėra pavojinga, pakanka sumažinti šių produktų kiekį racione.

Mitai ir realybė apie odos spalvos pokyčius

• Mitas: Odos spalvos pokyčiai visada susiję su odos ligomis.
  Realybė: Dažnai spalvos pakitimai susiję su vidaus organų funkcijos sutrikimais ar sisteminėmis ligomis, o ne tik odos problemomis.
• Mitas: Vienintelis odos spalvos pokytis yra pageltusi oda dėl kepenų ligos.
  Realybė: Odos spalva gali keistis į raudoną, pilką, mėlyną ar net tamsiai rudą dėl įvairių vidaus sutrikimų.
• Mitas: Jeigu oda kartais pabąla ar parausta, tai visada dėl temperatūros.
  Realybė: Staigūs, nuolatiniai ar neįprasti odos spalvos pokyčiai dažnai nurodo rimtesnes problemas, nei tik staigų temperatūros poveikį.

Kada verta susirūpinti dėl odos spalvos pokyčių?

Ne visi odos spalvos svyravimai reiškia rimtą ligą, tačiau yra situacijų, kai būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Nedelsiant įvertinti odos pokyčius rekomenduojama, jei:

• Oda tampa aiškiai gelsva, kartu su tamsiu šlapimu, šviesiomis išmatomis, niežuliu
• Pastebimas melsvas ar pilkšvas atspalvis lūpų, nagų, ausų srityje
• Staiga atsiranda stiprus blyškumas ar netikėtas odos patamsėjimas
• Kartu su spalvos pokyčiu atsiranda karščiavimas, dusulys, galvos svaigimas, stiprus nuovargis

Savalaikis kreipimasis į gydytoją gali padėti laiku diagnozuoti ir išgydyti vidaus organų ligas. Kartais net ir nedideli bei iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi odos pokyčiai yra svarbiausi įspėjamieji ženklai.

Kaip rūpintis oda ir stebėti savo sveikatą?

Norint anksti pastebėti galimus pakitimus, verta reguliariai žvilgtelėti į savo odą, atkreipti dėmesį į spalvos pasikeitimus, naujas dėmeles ar atsiradusį niežulį. Svarbu nepamiršti tinkamos mitybos, pakankamo skysčių kiekio, vengti žalingų įpročių. Sveikas gyvenimo būdas ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai padės išvengti daugelio vidaus organų ligų, o pastebėjus odos pokyčius – neignoruokite jų.

Išvada

Odos spalva – tai informacinis langas į mūsų vidaus organų sveikatą. Stebėdami savo kūno pokyčius ir laiku reaguodami į signalus, galime išvengti rimtų sveikatos problemų. Jei kyla abejonių dėl odos atspalvių ar atsirado kitų nerimą keliančių pokyčių, nedvejokite pasitarti su gydytoju – rūpestis oda ir sveikata visada atsiperka.