Kaip palengvinti nugaros spazmus

Nugaros vidurio raumenų spazmai gana dažnai atsiranda netikėtai ir gali stipriai trikdyti kasdienį gyvenimą. Dažniausiai tokie spazmai laisvėja atliekant tempimo pratimus, tačiau, jei jie išlieka, verta išbandyti šilumos ar šalčio terapiją – pavyzdžiui, kompresus ar šiltą vonią. Kai kuriais atvejais rekomenduojama vartoti nereceptinius skausmą malšinančius vaistus, kad sumažėtų diskomfortas.

Kas lemia nugaros vidurio raumenų spazmus

Raumenų spazmas – tai staigus, nevalingas raumenų susitraukimas, galintis sukelti tiek negausų trakštelėjimą, tiek stiprų ir varginantį skausmą. Šie susitraukimai gali pasikartoti įvairiu metu – tiek judant, tiek ilsintis, tiek gulint lovoje. Dažnai tokius spazmus sukelia patys raumenys, tačiau kartais jie signalizuoja apie gilesnes problemas, pavyzdžiui, stuburo disko išvaržą.

Raumenys gali įsitempti dėl bandymo stabilizuoti pažeistą stuburo sritį ir apsaugoti ją nuo papildomo pažeidimo. Yra daugybė veiksnių, kurie gali padidinti spazmų riziką:

• Stresas ir emocinė įtampa
• Labai sėdimas gyvenimo būdas
• Neteisinga laikysena
• Pernelyg intensyvi fizinė veikla
• Ilgas darbas prie kompiuterio
• Dehidratacija
• Mineralų pusiausvyros sutrikimai
• Traumos
• Artritas
• Stuburo susiaurėjimas ar kitos degeneracinės ligos

Kartais nugaros spazmus gali lemti ne tik patys raumenys ar stuburo problemos, bet ir tam tikrų vidaus organų sutrikimai, pavyzdžiui, inkstų ar tulžies akmenys, inkstų uždegimas.

Kaip palengvinti nugaros raumenų spazmus

Vienas efektyviausių būdų atpalaiduoti spazmuotą raumenį – tempimo pratimai. Reguliarus nedidelio intensyvumo tempimas gali padėti sutrumpinti spazmo trukmę ir sumažinti skausmą.

• Švelniai pasitempkite: nestipriai ištieskite pavargusią vietą.
• Masažuokite skaudamą plotą rankomis arba masažo voleliu.
• Pabandykite šiltą dušą arba vonią, taip pat galima alternuoti šaltus ir šiltus kompresus.
• Jei įmanoma, šiek tiek pasivaikščiokite ir trumpai išvenkite sėdėjimo vienoje padėtyje.

Šiluma padeda atpalaiduoti audinius, skatina kraujotaką ir mažina įtampą, o šaltis – gali malšinti skausmą, slopinti uždegimą ir nutirpinti audinius aktyvaus spazmo metu. Yra tyrimų, kad ilgiau trunkančiam skausmui šilumos terapija gali būti veiksmingesnė už šalčio terapiją.

Taip pat gali būti naudingi nereceptiniai vaistai – tokie kaip paracetamolis arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, naproksenas). Jie malšina skausmą ir gali mažinti uždegimą.

Jei skausmas stiprus ar ilgalaikis, gydytojas gali paskirti raumenų atpalaiduojančių vaistų. Jie dažniausiai skiriami trumpam laikui, nes galimas šalutinis poveikis – mieguistumas, galvos svaigimas, pykinimas ar vėmimas. Tokie vaistai, kaip ciklobenzaprinas, diazepamas ar metokarbamolis, gali padėti, tačiau būtina vengti savaiminio vartojimo, nes gali būti priklausomybės rizika ar sąveika su kitais vaistais.

Medicininės priemonės

Kai įprastos namų priemonės ar vaistai nepadeda, taikomi papildomi gydymo metodai:

• Ultragarso terapija – kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad ji gali pagerinti judesių amplitudę, nors tyrimų apie jos poveikį nugaros spazmams nėra daug.
• Injekcijos – botulino toksino injekcijos vyresnio amžiaus žmonėms efektyviai mažina raumenų susitraukimą, bet duomenų apie poveikį nugaros spazmams kol kas trūksta.
• Fizinė terapija – įgūdžių lavinimas, tempimo ir stiprinimo pratimai nugarai, taip pat elektrostimuliacija, kuri padeda atpalaiduoti pertemptus raumenis.

Prevencija: kaip apsisaugoti nuo spazmų

Gera žinia ta, kad kai kurių nugaros raumenų spazmų galima išvengti formuojant sveikesnius įpročius:

• Gerkite pakankamai vandens – drėgmės trūkumas silpnina raumenų veiklą.
• Stebėkite laikyseną – nenuleiskite pečių, laikykite tiesią nugarą.
• Stiprinkite pilvo ir apatinės nugaros raumenis – specialūs pratimai padeda apsaugoti nugarą nuo perkrovų.
• Venkite ilgai sėdėti vienoje vietoje.
• Reguliariai judėkite ir užsiimkite fizine veikla pagal savo galimybes.
• Mokykitės streso valdymo technikų.

Apibendrinimas

Dauguma nugaros vidurio raumenų spazmų lengvai palengvinami namų sąlygomis – tempimu, masažu, šiluma ar šalčiu bei nereceptiniais vaistais. Jei spazmai tęsiasi ar kartojasi dažnai, būtina pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti rimtesnio sveikatos sutrikimo požymis. Tinkama prevencija ir kasdieniai įpročiai padeda sumažinti šių nemalonių pojūčių tikimybę ateityje.