Kodėl ilgai trunka gijimas po įbrėžimų, kai patiriate įtampą

Įbrėžimai – neatsiejama kasdienybės dalis. Jie dažniausiai atrodo kaip smulkūs nemalonumai, tačiau kartais užgyja daug ilgiau nei tikėtasi. Pastebėta, kad patiriant įtampą ar emocinį stresą, net ir nedideli įbrėžimai ar žaizdelės gali gyti lėčiau. Kodėl taip nutinka? Ar iš tiesų streso lygis daro įtaką odos gijimui? Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip stresas veikia mūsų organizmo gebėjimą atsistatyti, kuo ypatingas žaizdų gijimo procesas ir kaip galima padėti sau greičiau pasveikti.

Kas vyksta kūne, kai įbrėžimas užgyja?

Kai oda įbrėžiama, organizme įsijungia natūrali apsauginė reakcija – prasideda gijimo procesas. Jis apima keletą pagrindinių etapų:

• Uždegimas: Iškart po sužeidimo kraujagyslės susiaurėja (kraujavimas stabdomas), po to prasiplečia. Tai leidžia baltiesiems kraujo kūneliams atvykti į pažeistą vietą ir kovoti su infekcija.
• Atsistatymas: Organizmas pradeda gaminti naujas ląsteles, kolageno skaidulas, kurios padeda atstatyti odos struktūrą.
• Pergrojimo stadija: Žaizdos plotas pradeda trauktis, atstatoma vientisa odos danga ir laikui bėgant, jeigu sužeidimas nedidelis, žaizda beveik sunyksta nepalikdama žymių.

Šie procesai reikalauja geros imuninės sistemos veiklos, optimalaus kraujo tiekimo ir pakankamo maistinių medžiagų kiekio. Bet kokie veiksniai, galintys trikdyti šiuos etapus, gali stabdyti gijimą.

Stresas – nematomas kliuvinys žaizdų gijime

Patiriant stresą – nesvarbu, ar tai darbinė įtampa, emocinės problemos, ar ilgalaikis nerimas – organizmas reaguoja išskirdamas tam tikrus hormonus, ypač kortizolį ir adrenaliną. Šie hormonai sukuria „kovok arba bėk“ reakciją, kuri trumpam stiprina širdies darbą, padidina kraujospūdį ir energijos lygį. Tačiau ilgai trunkantis stresas gali paveikti organizmą priešingai, ypač vertinant gijimo procesos aspektu.

Kaip stresas veikia imuninę sistemą?

Moksliniai tyrimai rodo, kad nuolatinis stresas slopina imuninės sistemos veiklą. Kortizolis, ilgą laiką išsiskirdamas, mažina uždegimą, tačiau tuo pačiu slopina ir baltųjų kraujo kūnelių, reikalingų kovai su bakterijomis bei atstatymui, veiklą. Dėl to infekcijos rizika padidėja, o žaizdų gijimas sulėtėja.

Tyrimai: Vienas dažnai cituojamas tyrimas, publikuotas „Archives of General Psychiatry“, atskleidė, kad studentams, patiriantiems egzaminų stresą, smulkios žaizdos užgydavo 40% lėčiau nei atostogaujantiems jų bendraamžiams. Tokie rezultatai rodo tiesioginį ryšį tarp streso ir užsitęsusio gijimo.

Kraujagyslių veikla ir deguonies tiekimas

Streso metu galūnių kraujagyslės gali susitraukti, o kraujas labiau nukreipiamas į gyvybiškai svarbius organus. Tai reiškia, kad į pažeistą odos plotą patenka mažiau deguonies ir maistinių medžiagų – reikalingų greitesniam atstatymui. Dėl šios priežasties žaizdų gijimas sulėtėja.

Miego problemos ir žaizdų užgijimas

Dažnas streso palydovas – prastesnė miego kokybė arba nepakankamas poilsis. Miegant kūnas atkuria ląsteles ir vykdo „remonto darbus“. Jei miego trūksta, šie procesai sutrinka, o tai dar labiau lėtina gijimą po įbrėžimo ar kitų smulkių sužeidimų.

Mitai ir faktai: ar stresas tikrai sulėtina gijimą?

Neretai girdima nuomonė, jog „viskas galvoje“, arba kad „sveikas žmogus nuo įbrėžimo pasveiks bet kokiu atveju“. Tačiau daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad stresas ir emocinė būklė išties turi apčiuopiamos įtakos žaizdų užsigijimui:

• Tiesa: Ilgalaikis stresas silpnina imuninę sistemą – šis poveikis pripažintas pagrindinėse medicinos organizacijose.
• Mythas: Trumpalaikis stresas visiškai neturi įtakos gijimui. Nors nedidelė įtampa kasdienybėje paprastai netrukdo, tačiau dažni ir stiprūs emociniai svyravimai gali būti reikšmingi.
• Tiesa: Ir psichologinė, ir fiziologinė įtampa lemia atsistatymo procesų trukmę – svarbu rūpintis ne tik žaizdos priežiūra, bet ir bendra savijauta.

Ką daryti, kad žaizdos gyja greičiau?

Nors ne visada išvengsime stresinių situacijų, tačiau galime imtis veiksmų, kad skatinume greitesnį gijimą. Svarbu ne tik tinkamai prižiūrėti pažeistą odą, bet ir stiprinti bendrą organizmo būklę:

1. Streso valdymas kasdienybėje

• Išmokite taikyti kvėpavimo, meditacijos arba atsipalaidavimo pratimus – jie padeda suvaldyti įtampą ir sumažinti streso hormonų kiekį kraujyje.
• Reguliari fizinė veikla – net trumpas ėjimas ar lengvas bėgiojimas – padeda išvėdinti emocijas ir stiprinti imunitetą.
• Ieškokite emocinės pagalbos – pokalbiai su artimaisiais ar specialistais gali pagelbėti tvarkytis su emociniais sunkumais.

2. Sveikas miegas

• Laikykitės pastovaus miego režimo – nueikite miegoti ir kelkitės panašiu metu kasdien.
• Venkite elektronikos prieš miegą, pasirūpinkite tyla, tamsa ir patogia aplinka.

3. Subalansuota mityba ir žaizdų priežiūra

• Sveikam gijimui būtinos baltymai, vitaminas C, cinkas, antioksidantai – įsitikinkite, kad su maistu jų gaunate pakankamai.
• Nuolat stebėkite žaizdą: reguliariai ją valykite, laikykite švarią ir, jei reikia – uždenkite steriliais tvarsčiais.
• Venkite papildomo dirginimo, braižymo ar mechaninio žalojimo pažeistos vietos.

Kai reikia kreiptis į gydytoją

Jei nepaisant visų pastangų įbrėžimas gyja neįprastai ilgai (daugiau nei 7–10 dienų), parausta, tinsta ar skauda, pajutote pakilusią temperatūrą ar atsirado pūlių – kreipkitės į sveikatos specialistus. Neretai užsitęsęs gijimas gali būti susijęs ne tik su stresu, bet ir kitais sveikatos sutrikimais (pvz., cukriniu diabetu, kraujotakos problemomis ar imuninės sistemos ligomis).

Apibendrinimas

Žaizdos ir įbrėžimai – nedidelė kasdienybės dalis, tačiau jų gijimo procesas priklauso ne tik nuo fizinės priežiūros, bet ir nuo mūsų psichologinės būklės. Patiriant stresą, kūno atstatymo funkcijos silpnėja, o įprasti gijimo procesai gali užsitęsti. Todėl siekiant greitesnio ir kokybiško pasveikimo, svarbu ne tik rūpintis žaizda, bet ir skirti laiko emociniam poilsiui, streso valdymui bei sveikai gyvensenai. Taip padedame kūnui greičiau atstatyti pažeistą odą ir užtikriname bendrai stipresnę sveikatą.