Kodėl per stiprias emocijas prarandate seilių kiekį

Kiekvienas gyvenime esame patyrę stiprų stresą, baimę ar nerimą, kai, rodos, burna tiesiog išsausėjo. Tai įprastas pojūtis – tarsi staiga visos seilės dingtų ir sunku ištarti žodį ar nuryti. Tačiau kodėl per stiprias emocijas burnos gleivinė staiga tampa sausa? Šis reiškinys glūdi ne tik mūsų psichologijoje, bet ir labai aiškiai paaiškinamas fiziologiniais procesais. Suprasdami, kodėl prarandame seilių kiekį intensyvių emocijų metu, galime lengviau valdyti šią kūno reakciją ir atskirti ją nuo kitų burnos sausumą sukeliančių priežasčių.

Kaip seilės susidaro ir kodėl jos svarbios?

Seilės – tai vandeninis skystis, kurį nuolat išskiria trys pagrindinės seilių liaukos: paausinė, poapatinė ir pokalbinė. Jos padeda drėkinti burnos gleivinę, skaidyti maistą, užtikrina normalią kalbą, rijimą bei burnos apsaugą nuo žalingų mikroorganizmų. Sveiko žmogaus organizmas per parą pagamina apie 1–1,5 litro seilių.

Seilių išsiskyrimo procesą valdo autonominė nervų sistema. Ši sistema nesąmoningai reguliuoja pagrindines gyvybines funkcijas, pavyzdžiui kraujospūdį, širdies plakimą ar kvėpavimą. Seilių liaukos reaguoja į įvairius signalus – nuo maisto kvapo ar skonio iki emocinių dirgiklių.

Ryšys tarp emocijų ir seilių kiekio

Kas vyksta organizme patiriant intensyvias emocijas?

Patiriant stiprias emocijas, tokias kaip stresas, baimė ar pyktis, aktyvuojama simpatinė nervų sistemos dalis – tai vadinamoji „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakcija. Ši sistema pasiruošia galimam pavojui: padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis, sustiprėja kvėpavimas, o nereikalingos funkcijos laikinai slopinamos.

Vienas iš šios reakcijos “aukų” – seilių išsiskyrimas. Naudodamasis neurotransmiteriais, nervų impulsas sumažina signalus iš simpatinės sistemos į seilių liaukas. Jos pradeda gaminti mažiau seilių, o jose atsiranda daugiau baltymų, todėl burna išsausėja dar greičiau. Taip organizmas trumpam „išjungia“ ne esmines funkcijas, kad energija liktų kitiems veiksmams – bėgti arba kovoti.

Įvairių emocijų poveikis seilėms

• Stresas ir nerimas – šios emocijos dažnai sukelia ilgalaikį burnos sausumą, nes organizmas nuolat būna “įsitempęs”.
• Baimė – stipri baimė akimirksniu gali sustabdyti seilių išskyrimą, dėl to pasidaro sunku kalbėti ar nuryti.
• Pyktis – intensyvus pyktis taip pat aktyvina simpatinę sistemą ir sumažina drėgmės kiekį burnoje.

Įdomu, kad teigiamos emocijos (džiaugsmas, palaima, pasitenkinimas) dažniau stimuliuoja parasimpatinę sistemą, kuri, priešingai, skatina seilių išsiskyrimą.

Kada burnos sausumas tampa problema?

Burnos sausumas (kitaip vadinamas kserostomija) gali kilti ir dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, dėl tam tikrų vaistų, hormonų pokyčių, ligų ar amžiaus. Tačiau streso ar stiprių emocijų sukelta sausumo būsena dažniausiai būna laikina ir išnyksta nusiraminus. Jei sausumas kartojasi dažnai, o emocijų priežastys aiškios, paprastai nereikia susirūpinti.

Tačiau jei burnos sausumas tampa nuolatiniu palydovu, sunkiai kramtote ar šnekate, jaučiate deginimą ar pradeda gesti dantys – svarbu kreiptis į gydytoją ar odontologą, nes tai gali reikšti rimtesnes sveikatos problemas.

Mitai apie burnos sausumą dėl emocijų

• „Burnos sausumas reiškia prastą sveikatą.“ Intensyvios emocijos sveikam žmogui tik laikinai sukelia sausumą – kai kūnas nusiramina, seilės vėl gaminamos įprastai. Tai nėra ženklas, kad kažkas blogai su organizmu.
• „Išsausėjusi burna – tikro nerimo rodiklis.“ Iš tiesų kiekvieno žmogaus kūnas išgyvena skirtingas reakcijas į stresą ar baimę. Vieni gali prakaituoti, kiti – prarasti apetitą, o daliai pasireikš sausumo pojūtis burnoje.
• „Seilės išnyksta, nes kūnas jas nukreipia kitur.“ Nėra tokio fiziologinio proceso, kad seilės „persiskirstytų“ organizme. Jas tiesiog liautasi laikinai gaminti.

Kaip sumažinti burnos sausumą patiriant stiprias emocijas?

Trumpalaikiai sprendimai

• Atlikite gilius, lėtus kvėpavimo pratimus – tai padeda raminti simpatinę nervų sistemą.
• Gerkite nedideliais gurkšneliais vandenį ar burną drėkinančius skysčius.
• Galite kramtyti becukrę gumą ar čiulpti becukrį pastilę, kad skatintumėte natūralų seilių išsiskyrimą.
• Venkite kofeino, alkoholio, tabako – šios medžiagos gali dar labiau sausinti burnos gleivinę.

Ilgalaikiai sprendimai

• Įtraukite į kasdienybę streso valdymo technikas, pavyzdžiui, meditaciją, jogos pratimus ar reguliarų fizinį aktyvumą.
• Rinkitės burnos priežiūros priemones, skirtas sausai burnai (specialūs skalikliai, geliai ar pastos).
• Kreipkitės į sveikatos specialistą, jei sausumas tapo dažnas ir vargina nuolat.

Kada verta sunerimti?

Jei sausumas burnoje tampa dažnesnis ar nuolatinis ir nėra susijęs su stipriomis emocijomis, būtina įvertinti, ar nėra kitų priežasčių. Tam tikri vaistai (ypač antihistamininiai, antidepresantai, kraujospūdį mažinantys), kai kurios lėtinės ligos (diabetas, Sjögreno sindromas), hormonų pokyčiai ar net paprastas skysčių trūkumas taip pat sukelia panašų pojūtį.

Jei pastebite šiuos požymius, verta kreiptis į gydytoją:

• Sunku kramtyti ar nuryti maistą (net kai nesate susijaudinę).
• Degina burnos gleivinę ar dantis dažnai apninka ėduonis.
• Odoje aplink lūpas atsiranda įtrūkimų dėl sausumo.
• Sausumas tęsiasi net keliomis savaitėmis ar mėnesiais.

Išvada

Burnos sausumas stiprių emocijų metu yra visiškai natūralus, fiziologiškai pagrįstas reiškinys. Jis atsiranda dėl savitų autonominės nervų sistemos procesų, kai kūnas ruošiasi bet kokiai grėsmei ar didesniam iššūkiui. Paprastai ši būsena laikina ir susitvarko išnykus stresui. Tačiau jei burnos sausumas tampa nuolatiniu, svarbu ieškoti priežasties ir pasitarti su gydytoju. Rūpindamiesi savimi, stresą galime lengviau pažaboti, o burnos sveikata – nepriekaištinga net ir šiandienos dinamikoje.